Penkios priežastys, kodėl mums turėtų rūpėti miškai

Jungtinės Tautos kovo 21 d. yra paskelbusios Pasauline miškų diena. Pernai ši diena buvo minima pirmą kartą. Šios dienos tikslas yra atkreipti žmonijos dėmesį į miškų ir medžių naudą ir vertę, bei skatinti susimąstyti apie masinį pasaulio miškų kirtimą.

Kasmet iškertama apie 5,2 mln. hektarų

Miškai užima apie trečdalį viso mūsų planetos sausumos ploto. Manoma, jog pasaulio miškuose gyvena apie pusė visų mokslui žinomų organizmų rūšių. Miškų biologinė įvairovė yra viena didžiausių iš visų ekosistemų: vienam kvadratiniam kilometrui tenkantis rūšių skaičius yra didžiausias atogrąžų miškuose, bet ir kituose pasaulio miškuose rūšių tankumas lenkia kitas ekosistemas. 

Žmonijos raida taip pat yra neįsivaizduojama be miškų. Moksliškai įrodyta, jog gyvenimas šalia miško ar vien tik apsilankymas miške skatina kūrybiškumą, gydo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, pagreitina atsigavimą po ligų ir operacijų, skatina medituoti ir lavina atidumą. Tikėtina, jog buvimas miške prailgina mūsų gyvenimo trukmę.

Šiandien apie 1,6 mlrd. žmonių gyvenimų tiesiogiai priklauso nuo miško ir jame randamų gėrybių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 65-80 proc. planetos gyventojų gydymuisi daugiausiai naudoja vaistus pagamintus iš miško produktų. Nepaisant to, miškų kirtimų tempai, nors ir sulėtėję pastaraisiais metais, vis dar kelia nerimą. Kasmet iškertama apie 5,2 mln. hektarų miško – tai viena futbolo aikštė per sekundę.

Milžiniška nauda žmonijos gerovei

„Miškų vaidmuo sprendžiant įvairias darnaus vystymosi problemas yra milžiniškas: nuo skurdo mažinimo iki apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo, nuo kovos su klimato kaita iki stichinių nelaimių pavojaus sumažinimo, prie viso to prisideda miškai“, - Pasaulinės miškų dienos proga sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas. 

„Miškai svarbūs ne tik vargingiausių gyventojų išgyvenimui, bet visoms pasaulio ekonomikoms. Apvaliosios medienos gamyba, medienos apdirbimas, medienos masės ir popieriaus pramonė sudaro beveik 1 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Skaičiuojama, jog nepiniginė miškų vertė yra 2-3 kartus didesnė: tai ir švarus vanduo, energija, pastogė, vaistai – viską gauname iš miško.“

 

Pasaulinė miškų diena yra skirta atkreipti žmonijos dėmesį į miškų svarbą mūsų ekonominei, socialinei, ekologinei ir kultūrinei gerovei. Šią dieną taip pat skatinama susimąstyti apie miškus kamuojančias problemas, jų kirtimą ir savaiminį nykimą. Žemiau pateikiamos penkios priežastys, kodėl kiekvienam iš mūsų turėtų rūpėti miškai.

1. Miškai padeda mums kvėpuoti ir kovoja su klimato kaita

Miškai išskiria deguonį, kuris yra būtinas mūsų ir kitų gyvūnų išgyvenimui, ir sugeria anglies dvideginį (CO2). Vienas lapuotis per sezoną pagamina tiek deguonies, kiek 10 žmonių suvartoja per metus. Sugerdami mūsų išmetamą anglies dvideginį, kuris yra būtinas augalams, kad galėtų vykdyti fotosintezę, miškai smarkiai prisideda prie kaistančios planetos vėsinimo ir kovos su klimato kaita. Medžiai iš atmosferos paimtą CO2 „užrakina“ medienoje, lapuose ir dirvoje, kur jis gali būti laikomas šimtmečius.

2. Sukelia lietų ir saugo nuo potvynių

Dideli miškų plotai veikia vietinius orus ir netgi sukuria savo mikroklimatą. Amazonės atogrąžų miškai, pavyzdžiui, sukuria tokias atmosferines sąlygas, kurios lemia reguliarų lietų ne tik šiuose miškuose, bet ir veikia klimatą tokiose tolimose vietovėse kaip Didžiosios lygumos Šiaurės Amerikoje. 

Medžių šaknys taip pat yra labai svarbios potvynių metu, ypač žemumose. Prasidėjus potvyniams šaknys padeda dirvai sugerti daugiau vandens – taip sumažinama erozija ir žmonių nuostoliai, nes sulėtėja vandens tėkmės greitis. Miškai taip pat yra svarbūs papildant gruntinio vandens atsargas.

3. Saugo nuo erozijos ir dykumėjimo

Miško šaknų sistema stabilizuoja didžiulius dirvos kiekius ir taip apsaugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Miškų kirtimas panaikina šias gerąsias savybes. Kirtavietėse pagreitėjusi dirvos erozija gali sukelti ir kitas problemas, grasinančias žmonių turtui ir gyvybei, - nuošliaužas ir smėlio audras. 

4. Mažina taršą

Miškai valo mūsų dirvą, vandenį ir orą. Medžiai iš dirvos gali pasisavinti toksinus savo reikmėms arba juos suskaidyti į mažiau pavojingas chemines medžiagas. Kai kurie augalai šį darbą atlieka ypač gerai ir dėl to yra sodinami itin užterštose vietose, siekiant jas vėliau pritaikyti kitoms reikmėms. Miškai taip pat valo orą ir ne tik nuo jau minėto CO2. Medžiai iš atmosferos sugeria įvairius toksinus, įskaitant anglies monoksidą (smalkes), sieros dioksidą ir azoto dioksidą.

5. Vaistų šaltinis

Žmonija iš miškų gauna įvairiausių produktų, pradedant mediena, baigiant paukščių plunksnomis specialiems ritualams. Miškai mus rengia, maitina, iš miškų gauname kuro. Šiuo metu viena didžiausių miško produktus naudojančių pramonių yra farmacija. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, iš atogrąžų miškų gaunamų medicininių augalų vertė siekia 108 mlrd. dolerių (apie 270 mlrd. litų) per metus. Pavyzdžiui, apie 70 proc. visų augalų turinčių gydomųjų savybių nuo vėžio auga tik atogrąžų miškuose.
 
Rengiant panaudota medžiaga iš mnn.com, fao.org ir un.org