Gamtininkai sutinka, kad rudųjų nakvišų populiacija yra pavojuje. Ir ją reikia stengtis kiek įmanoma labiau pagausinti. Tačiau kaip tą padaryti? Šikšnosparnių išsaugojimu besirūpinantis gamtininkas Deividas Makavičius GRYNAS.lt sakė, kad prie saugomų rūšių nykimo šiek tiek prisideda ir daugiabučių renovacija. Tačiau tai nereiškia, kad jos nereikia atlikti. Užtenka pasirūpinti, kad atnaujintame name būtų įrengti šikšnosparniams skirti nameliai.
Anot jo, tokiu būdu nenyks, o gal net ir ims gausėti saugomos rūšys. Gamtininkas sakė Vakarų Europoje matęs ir kitų sprendimų. Pavyzdžiui, seni namai nenugriaunami - užsandarinami taip, kad į juos negalėtų patekti žmonės, bet galėtų gyventi šikšnosparniai. Tai vėlgi yra gana efektyvi priemonė, galinti padėti išsaugoti nestabilias populiacijas.
Visgi norint išsaugoti stabilią rudųjų nakvišų populiaciją ar net ją
pagausinti, svarbu imtis ir daugiau priemonių. Visų pirma, pasak specialistų, būtina reguliuoti
senų miškų kirtimą, nesunaikinti drevėtų medžių. Tai svarbu, kadangi šios vietos tampa šikšnosparnių buveine.Taip pat svarbu žinoti, kad šių unikalių žinduolių skaičių galėtų
padidinti specialių slaptaviečių įrengimas, inkilų kėlimas netoli atvirų
aikščių, pievų, vandens telkinių.
Tačiau norint prisidėti prie šių šikšnosparnių išsaugojimo juos reikia ir pažinti. Todėl GRYNAS.lt paaiškina, kaip juos atskirti nuo kitų šikšnosparnių ir kuo jie yra svarbūs.
Šis gyvūnas yra didžiausias iš Lietuvoje randamų šikšnosparnių (kūno ilgis gali siekti 60–80 milimetrų). Šis lygianosinių šeimai priklausantis žinduolis įrašytas į mūsų šalies Raudonąją knygą. Rūšis globojama Bonos ir Berno konvencijų, Buveinių direktyvos nuostatų.
Šiltuoju metų laiku šiuos rusvai rudos spalvos padarėlius galima sutikti beveik visoje Lietuvoje. Paplitę plačiai, tačiau negausiai. Mėgsta miškus, sodus, parkus, žmonių gyvenvietes. Dažniausiai įsikuria medžių drevėse, uoksuose, didesniuose inkiluose, sienų ir stogų ertmėse. Patelės gyvena būriais. Subrendę patinėliai laikosi atskirai, po vieną ir aršiai gina savo teritoriją nuo įsibrovusių konkurentų.
Aktyvūs tamsiuoju paros metu (ypač paryčiais, prieš patekant saulei). Minta vabzdžiais, daugiausiai stambiais vabalais ir drugiais. Skraido greitai (gali išvystyti 45–50 km/h greitį) ir gana aukštai. Medžioja atvirose erdvėse virš aikščių, pievų, vandens telkinių. Aukas pačiumpa 30– 60 metrų aukštyje.
Šaltuoju sezonu rudieji nakvišos migruoja į Pietų, Pietryčių Europą. Lietuvą palieka rugpjūčio mėnesį. Į mūsų šalį grįžta balandį–gegužę. Migracijos metu šie ištvermingi gyvūnai gali nuskristi šimtus kilometrų.
Poravimasis vyksta rudeninės arba pavasarinės migracijos metu. Rudųjų nakvišų patinėliai specialiais garsais prisivilioja nuo kelių iki keliolikos patelių. Viena moteriškos lyties atstovė paprastai atsiveda 1–2 jauniklius (rečiau 3). Lietuvoje aptiktos vos kelios patelių jauniklių vedimo kolonijos (Vilniuje ir Trakų rajone). Birželį gimę mažyliai su motinomis gyvena apie 4–6 savaites. Kilus pavojui patelė jauniklį gali pernešti iš vienos vietos į kitą. Bręstantys šikšnosparniai savo spalva skiriasi nuo suaugusiųjų – yra pastebimai tamsesni. Išmokę skraidyti jaunikliai tampa savarankiški, palieka motinas ir pradeda maitintis patys. Vidutinė šios rūšies šikšnosparnio gyvenimo trukmė yra 10–12 metų.