„Kaunelių viensėdžio, Kaunių ir Šlepščių kaimų laukuose karsto procesas vis nepagaili smegduobių. Rastos įgriuvos nedidelės tačiau, jos nežymiai keičia Biržų regioninio parko kraštovaizdį“, – rašė parkas.
Anot jo, didžiausia smegduobė užfiksuota Šlepščių k.: „Galimai įgriuvo kovo pradžioje, jos didysis skersmuo siekia 3,1 m, mažasis – 2,7 m, gylis 1,3 m. Įgriuva piltuvo formos, briauna ryški, o dugnas įgaubtas.“
Kitos susiformavusios duobės šulinio formos. Jų gyliai nuo 0,5 iki 1,5 m, skersmenys apie 2 m.
Grynas.lt primena, kad parkas šiemet jau yra pranešęs apie tris smegduobes.
Kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, smegduobė yra apskrita piltuvo formos dauba, susidariusi įdubus, įgriuvus, prasmegus viršutiniams žemės sluoksniams. Dažniausiai jos atsiranda karstinių reiškinių paplitimo vietose.
Aiškinama, kad požemis vanduo ištirpina tirpias uolienas (gipsą, akmens druską, klintį, dolomitą) ir į jų tuštumas įgriūva viršutiniai sluoksniai. Smegduobių skersmuo viršutinėje dalyje gali siekti 1–200 m (kartais didesnis), gylis – nuo keliolikos iki keliasdešimties metrų (kartais didesnis).
