Nuožmi kova dėl patelių
Roplių žinovas Gerardas Paškevičius paaiškino, kad dabar yra pats varliagyvių poravimosi metas, todėl jų prie vandens telkinių apstu. Šie gyvūnai elgiasi labai įdomiai.
„Patelė skleidžia feromonus ir vilioja patinėlius, kurie ją suradę bando užsiropšti ant nugaros. Varliagyvių patinėlių lipimas ant patelių nėra pats poravimasis, taip jie keliauja iki vandens ir užsitikrina, kad bus pirmieji, kurie apvaisins patelės išleistus ikriukus. Varliagyvių apvaisinimas yra išorinis. Tai reiškia, kad patelė keliauja iki vandens telkinio, dažniausiai nesraunaus (balos, kūdros, pelkės, užlietų pievų ir pan.), ir į vandenį išleidžia ikriukus, juos skuba apvaisinti patinas. Apvaisinti ikriukai vadinami kurkulais. Rupūžių kurkulai primena siūlus, o varlių yra vandenyje sudėti krūvelėmis“, – kalba roplių žinovas.
Kiekvienas patelę, kuri yra gerokai didesnė, radęs patinas bando ant jos užsiropšti ir nustumti konkurentą. Dėl to kartais ir susidaro tokie skaitytojo užfiksuoti „rupūžių kamuoliai“. Patinėliai bando nuspirti vieni kitus, skleidžia įvairius garsus ir taikosi būti pirmieji, kuriuos patelė nuneš iki vandens.
Kartais vandenį pasiekusios patelės, sako G. Paškevičius, išsigąsta ir bando nerti gilyn, tačiau patinėliai, kurie į ją įsikabinę, sulaiko orą ir neleidžia joms panerti. Deja, tokiu metu nemažai varliagyvių sulesa paukščiai.
Prašo saugoti
G. Paškevičius primena, kad šiuo metu varliagyvių migracija vyksta intensyviai, todėl jų galima aptikti ant takų, kelių, netoli įvairių vandens telkinių. Jis prašo tokiose vietose būti atsargesniems ir pasaugoti gyvūnus.
„Labai norėčiau visų paprašyti, kad vairuojantys pamatę tokį „kupstelį“ ant kelio jį apvažiuotų, o jei yra galimybė sustotų ir patrauktų nuo kelio. Nebijokite, jokia varlytė ar rupūžė jums neįkąs ar kažkaip kitaip nesužeis, o ir palietus rupūžę tikrai ant odos neišaugs karpos. Čia visiškas mitas. Rupūžės ginasi kitaip – išleidžia vandens atsargas paimtos į rankas. Tai ne šlapimas, o tik vanduo. Pėstieji, dviratininkai ir kiti eismo dalyviai, taip pat prisidėkite prie varliagyvių išsaugojimo. Ypač svarbu apsaugoti stambias pateles, kurios netrukus nerš ikriukus“, – apie varliagyvių migraciją rašė jis.
Pašnekovas sako, kad varliagyviai suėda daug žmonių nemėgstamų, kenkėjų: uodų, lervų, musių, šliužų, erkių ir kt., tad juos saugoti labai svarbu.
Jis taip pat primena, kad paleidžiant varles, rupūžes ir tritonus svarbu juos nukreipti į tą pačią pusę, į kurią gyvūnai ėjo, antraip jie vėl grįš atgal.