Didžiųjų vasaros darbų metas baigėsi. Mielai patrauktume grybauti, bet kur tau dygs grybai, girios dirvai taip ilgai kentus sausrą. Žinoma, šių dienų lietus ir nakties rasos drėgmė gali pažadinti jų augimą, tačiau ar grybų bus tiek, kiek neseniai aprašytų Žemaitijos baravykautojų pintinėse, nežinia. Rugsėjis žada būti gražus, taigi turėsime puikių orų ir progų ne tik darbuotis, bet ir ilsėtis ar grybauti.
Dideli pokyčiai paukščių pasaulyje. Neseniai Žuvinto rezervato stebėtojai matė gegutę. Ją prieš keletą dienų teko ir man regėti Trakų rajone. Gegutės – vasaros paukščiai, joms jau seniai metas išskristi. Prognozuojama, kad artimiausiomis naktimis - tik iki keleto laipsnių, o tai tikrai ne gegutės orai. Labai išretėjo kregždžių pulkeliai, nors jas dar galima regėti sutūpusias ant laidų ar nardančias prie pat žolės, kur vėsų rytmetį gausiau vabzdžių.
Prasideda paukščių migracija. Bet kuriam lauke paprasta matyti nusileidusius pulkelius kikilių, medžiais ir krūmais keliaujančias zyles, pečelindas. Tačiau vaizdingiausia migracija – pajūriu ir pamariu, kur paukščių srautas koncentruotas, talpinantis šiaurės regionų ir net Azijos šiaurinio pakraščio sparnuočius.
Paklausite – o ką veikia pasilikę gandrai? Dažnai žmonės skambina, rašo, klausia apie juos. Kol kas pavieniai pasilikę, bet sveiki. Gerai skrendantys gandrai nekelia didelio rūpesčio. Gali būti, kad jie dar išskris, prisijungs prie kitų, vėluojančių pulkelių. Lesalo gamtoje bent iki spalio vidurio bus iki valios.
Kas kita – sužeisti paukščiai, kuriems būtina pagalba. Tokiais turime pasirūpinti – parodyti veterinarijos specialistams, užtikrinti geriausią būtį, kokios jie nusipelno.