Tyrinėdama Makedonijos gyvačių elgseną, serbų herpetologė Liliana Tomovic Golemgrado saloje (kuri dėl čia gyvenančių gyvačių ir kitų roplių gausos dar vadinama Gyvačių sala) rado jaunos angies kūną, iš kurios pilvo kyšojo milžiniško šimtakojo galva. Mokslininkė netruko suvokti, kad mato neregėtą dalyką: gyvatė prarijo šimtakojį, o šis sėkmingai prasigraužė sau kelią į laisvę.

Vis dėlto žuvo abu dvikovos dalyviai: gyvatė – dėl vidaus organų plyšimo, o šimtakojis – dėl angies nuodų. Panašu, kad jauna gyvatė neįvertino pasirinkto laimikio dydžio ir pavojingumo: šimtakojis visiškai pergraužė gyvatės nugarkaulį ir visus vidaus organus. Ant mirtinos kovos laimėtojo kūno liko, galima sakyti, tik gyvatės oda.

Tyrimas apie iš angies pilvo išsigraužusį šimtakojį Dragano Arsovskio ir jo kolegų buvo paskelbtas žurnale „Ecologica Montenegrina“ šių metų kovo pradžioje.

„Nuodingos iltys – efektyvus ginklas, bet šimtas kojų – efektyvesnis, - pastebi L. Tomovic. – Gyvatė nusprendė praryti šimtakojį, kuris buvo už ją storesnis ir sunkesnis.“
Žieduotoji skolopendra (šimtakojis)(Scolopendra cingulate)

Nariuotakojų pasaulyje esama išties labai nuožmių šimtakojų, kurie puola keliskart už juos stambesnius gyvūnus (pvz., gyvates, peles). Amazonės miškuose gyvenantis 30 cm ilgio gigantiškasis šimtakojis medžioja ir minta šikšnosparniais.

L. Tomovic daugiau tokių atvejų girdėjusi ar mačiusi nebuvo.

„Gali būti, kad tokia situacija nėra ypač reta, - pripažino mokslininkė. – Tiesiog mums nepasitaiko progų jas pamatyti.“