Juokaujama, kad Biržų krašte negalima sakyti „kad tu prasmegtum“, nes čionai tikrai dažnai smenga žemė. Dar sakoma, kad saugiau stovėti smegduobės dugne nei viršuje, nes viršuje po kojomis dar gali būti gipso. Bet pasirodo šis posakis ne visada teisingas.
Padaičių kaimo gyventojai, miškelyje pastebėję naują smegduobę, nuvykę įsitikino, kad naujoji įgriuva atsivėrė senos smegduobės dugne.
Didysis skersmuo siekia beveik 5 m, mažasis 4,6 m. Gylis iki vandens – 40 cm, po vandeniu 1,1 m. Įdomu tai, kad balkšvai drumstas vanduo nemalonaus, supuvusių kiaušinių kvapo.
Biržų regioniniame parke kiekvienais metais atsiveria naujų įgriuvų. Vienų jų dubimas iki galutinio gylio trunka mėnesius ar net metus, o kitų jis būna labai ūmus. Naujai vykstantys karstiniai-sufoziniai reiškiniai stebimi nuolatos. Biržų krašte gipsingos uolienos slūgso vos kelių dešimčių centimetrų gylyje. Dėl to formuojasi smegduobės.
Biržų regioniniame parke yra svarbu išsaugoti karstinių sufozinių procesų veikiamą kraštovaizdį su didžiausiu karstinių įgriuvų tankiu.