Šis žavus gyvūnas patinka ne visiems: gyvenantys nuošaliau skaičiuoja nuostolius

Turbūt visi gyventojai yra girdėję apie ūdrą. Dalis tų, kurie savo sklypuose turi išsikasę tvenkinukus ir juose augina žuvis, ko gero, dar ir yra susidūrę su ūdromis akis į akį. Ūdra yra įtraukta į dar galiojančią Lietuvos raudonąją knygą. Tačiau gamtininkai sako, kad šio žinduolio populiacija yra išaugusi ir taip griežtai saugoti ūdros nebereikia. Kokia iš tiesų ūdrų populiacija Lietuvoje ir kas tai per žinduolis?

Žavus plėšrus žinduolis

Ūdra – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Natūralių priešų praktiškai neturi, bet rimtais konkurentais gali būti kanadinės audinės.

Ūdros dažniausiai būna nuo 50 centimetrų iki 1 metro ilgio. Jų aukštis – 30 centimetrų. Sveria ūdros 6–10 kilogramų, turi raumeningą, plokščią, 25–55 centimetrų uodegą. Jos storumas priklauso ir nuo ūdros įmitimo, nes čia kaupiasi riebalų atsargos. Kūnas ištįsęs, aptakus. Pėda panaši į šuns, tik ne su 4, o su 5 pirštais.

Ūdrų ausys beveik paslėptos plaukuose. Ūdrai nardant, ausų angos ir šnervės užsidaro. Jos stiprūs žandikauliai ir aštrūs dantys leidžia patikimai sugriebti žuvį. Įdomu tai, kad šlapias ūdros kailis yra labai lygus, o išdžiūvęs tampa panašus į dyglius – tai padeda greičiau nutekėti vandeniui. Ūdra nebijo ir paties šalčiausio vandens, kokį galime išmatuoti Lietuvoje.

Gyvena šalia vandens telkinių

Ūdros gyvena iki maždaug 20 metų. Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gediminas Brazaitis sako, kad ūdrų populiacija jau kuris laikas yra laikoma stabilia. 2007 metais išleistos Lietuvos raudonosios knygos duomenimis, ūdrų populiacija Lietuvoje gali sudaryti apie 3000 individų. Tiesa, dar ankstesniais laikais tiesiog nebuvo metodikos, kaip suskaičiuoti šalyje gyvenančias ūdras.

„Ūdrų populiacija visada buvo gausi, aišku, sunku pasakyti, kokia ji buvusi 6–7 dešimtmetyje, tačiau manoma, kad ji daugiau mažiau visais laikais buvo stabili. Tiesiog ankstesniu laikotarpiu metodų, kaip tiksliau nustatyti populiaciją, nebuvo. Pradėjus taikyti veiklos ženklų registraciją, palei vandens telkinius pradėta atrasti įvairių veiklos žymių, pavyzdžiui, apgraužto maisto likučių, išmatų ant akmenų ir pan., buvo atrasta, kad Lietuvoje yra labai daug vandens telkinių upelių, šalia kurių įsikūrusios ūdros“, – pasakoja mokslininkas.

Specialistas tęsia, kad nėra priežasčių manyti, jog ūdrų individų skaičius Lietuvoje būtų smarkiai pasikeitęs. Pagrindinės kelios sąlygos šiems žinduoliams išgyventi ir daugintis yra tinkamos buveinės – švarūs vandens telkiniai ir maistas – žuvis. Abiejų Lietuvoje netrūksta.

„Nėra priežasčių teigti, kad jų populiacija augo, nes populiacija laikoma stabilia. Ji gali svyruoti (augti, mažėti), tačiau, lyginant ligesnį laikotarpį, ji lieka stabili. Didelių pokyčių Lietuvoje nebuvo, vandens telkiniai, kurie yra pagrindinė sąlyga ūdroms gyventi, taip pat labai nesikeitė. Iš tiesų, mums reikėtų džiaugtis, kad ūdra Lietuvoje taip plačiai paplitusi, nes Vakarų Europoje ūdrų nėra dėl to, kad vandens telkiniai yra užteršti. Ūdra laikoma švarios gamtos indikatoriumi“, – pabrėžia G. Brazaitis.

Esant pakankamai palankioms sąlygoms ūdroms išgyventi ir populiacijai išliekant stabiliai, į atnaujinamą saugomų rūšių sąrašą ūdros nebėra įtraukiamos. Prof. dr. G. Brazaičio teigimu, tokį sprendimą priėmė naują saugomų rūšių sąrašą sudarinėjanti specialistų grupė. Tačiau reikia pabrėžti, kad ūdros ir toliau nebus medžiojamos.

„Ji vis dar yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą, bet žinduolių specialistai mokslininkai diskutavo dėl naujo saugomų rūšių sąrašo, kuris buvo neseniai patvirtintas. Jame ūdros nėra. Sąrašas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Jos saugomų rūšių sąraše nelieka, bet jos nėra įrašomos į medžiojamų rūšių sąrašą. Taigi, tam tikra apsauga išlieka, ūdrų medžioti, bandyti atsikratyti ar naikinti mes negalėsime netgi ten, kur ji padaro žalą“, – akcentuoja specialistas.

Gali apsilankyti ir žmogaus tvenkinyje

Kaip jau buvo minėta, ūdroms išgyventi reikalingi vandens telkiniai. Ten jos gaudo žuvį, kuria maitinasi. Tačiau, kaip aiškina prof. dr. G. Brazaitis, šiems žinduoliams reikalingos slėptuvės, kur jie slepiasi nuo kitų plėšrūnų, žmonių, atsiveda jauniklius: „Ūdros gyvena įvairiuose vandens telkiniuose ir jų teritorijose. Labai mėgsta vidutinio dydžio upelius, tekantį vandenį. Jos labai daug laiko praleidžia vandenyje, bet turi urvus, slėptuves, nuolatines buveines, kur atsiveda jauniklius.“

Profesorius tęsia, kad ūdros yra teritoriniai gyvūnai. Patinas gali užsiimti net iki 50 kilometrų teritoriją, į kurią įeina ir upės, upelio, tvenkinio pakrantė.

„Ūdra gyvendama paprastai naudoja tą visą teritoriją, ir jei žmogus turi tvankinį ar baseinėlį, tai ūdra tikrai ne kiekvieną dieną lanko tą vandens telkinį, tačiau, laikydama jį savo teritoriją, ji retkarčiais užsuka. Kitaip yra su žuvininkystės tvenkiniais, ten jos pastoviai gyvena, bet jos turėtų maitintis daugiau smulkia žuvimi“, – aiškina G. Brazaitis.

Išgaudo žmonių žuvį

Tačiau ūdrų pomėgis privačiuose tvenkiniuose gaudyti žuvis kartais gali padaryti nemažai nuostolių tų tvenkinių šeimininkams. Kaip GRYNAS.lt pasakoja nedidelį tvenkinį turintis ir žuvis ten auginantis Kęstutis, savo sklype jis pastebėjęs pėdsakus ir mano, kad jie gali būti ūdros. Įtarimus sustiprina ir jo kaimyno patirtis: netoliese gyvenanti ūdra galimai išgaudė vyro tvenkinyje buvusias žuvis. Nuostolius žmogus skaičiuoja šimtais eurų.

Tačiau Kęstutis sako neketinąs gaudyti aplinkui galimai besisukiojančio žinduolio. Juk tai žmogus yra svečias gamtoje, ūdros namuose, todėl jam reikia prisitaikyti prie teritorijos šeimininkų.

GRYNAS.lt pasiteiravo prof. dr. G. Brazaičio, kaip padėti žmogui ir ūdrai sugyventi. Anot pašnekovo, tam reikės daug kantrybės, nes apsaugoti savo tvenkinio žuvis nuo ūdrų yra labai sunku.

„Apsiginti nuo ūdrų nėra lengva. Legalių priemonių nėra tiek daug. Galima apsitverti tvora, tačiau jei ji labai norės, suras, kaip prasikasti pro apačią, pralįsti. Jei tai yra labai mažas tvenkinukas, kur žmonės augina dekoratyvines žuvytes, tai, žinoma, lengviau galima apsaugoti. Yra daug tokių vietų, kur ūdros lankosi, bet žmonės nepastebi, kad ten ūdrų būta. Jos pagauna vieną kitą karosiuką ir iškeliauja. Anksti ryte ar patamsyje, kai žmonės tiesiog nepamato“, – aiškina mokslininkas.

Profesorius pabrėžia, kad negalima ūdrų žaloti, naikinti, gaudyti ar pan., nes jos išliks saugotinais gyvūnais, tad žmonėms teks išmokti su šiais žinduoliais sugyventi.