Skaitytojo akimis. Keistas paukštis, naudojantis veiksmingą būdą apsiginti

GRYNAS.lt skaitytoja Silvija redakcijai atsiuntė visiškai balto paukštelio nuotraukas.
„Vaikšto po kiemą, puikiai jaučiasi tarp varnėnų ir strazdų. Gal žinote, kas tai toks?“, - klausė moteris.
Ornitologas Julius Morkūnas atskleidė, kad tai bus albinosas smilginis strazdas. Ir papasakojo apie šypseną keliančias šių paukščių gynybos nuo plėšrūnų priemones.

Paklaustas, ar paukščio dėl itin ryškių baltų plunksnų laukia liūdnas likimas, ornitologas neskubėjo daryti tokios išvados.

„Negalima sakyti, kad paukštis žus, kasmet pasitako įvairių rūšių albinosų, pernai Lietuvoje buvo stebėtas albinosas žvirblis, 4 didžiosios antys, varnėnas“, - vardijo Julius Morkūnas. 

Ornitologo teigimu, paukščiai dažniausiai turi tik dalinius albinizmo požymius, būna dalinai balti. „Šis atvejis įdomus tuo, kad strazdas yra visiškai baltas, ir net akys jo rausvos“, - stebėjosi pašnekovas.

Tokiems paukščiams, ornitologo teigimu, išgyventi gamotoje sudėtingiau, bet pavyksta. Albinosą strazdą lengviau pastebėti tarp žaliuojančių augalų, tačiau žiemą balta spalva gali netgi padėti išgyventi.

„Plėšrūnui yra lengviau sugauti iš būrio išsiskiriantį viena paukšti. Kiti paukščiai, jo gentainiai nelabai kreipia dėmesį į keista kaimyną. Jis tikrai priimamas į būrį, paukščiai vieni kitus pažįsta ne tik iš išvaizdos, bet ir iš kalbos, todėl jie gali susikalbėti“, - teigė J. Morkūnas. 

Smilginis strazdas - vienas iš dažniausių mūsų krašto parkų ir miškų paukščių. Labai dažnai peri miestų parkuose, paupių želdiniuose, laukų giraitėse, renka iš žemės sliekus ar kitus vabzdžius. Per sezoną užaugina iki dviejų vadų. Peri kolonijomis, tačiau lizdai vienas nuo kito gali būti nutolę  per kelesdešimt metrų.

„Perint drauge su kitais gentainiais legviau apsiginti nuo plėšrūnų, pastebėję, priešą paukščiai atakuoja jį savo išmatomis (mieste dažnai kliūna katinams). Pavyzdžiui, čia yra pelėdos inkilo nuotrauka ir matosi, kad smilginiai strazdai jį apdergė. Kartais kliūna ir per arti prie lizdo prisiartinusiam dvikojui smalsuoliui“, - šypsosi J. Morkūnas.

Šie strazdai skrenda žiemoti į vidurio Europa (Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Angliją). Idomu, tai kad Anglijoje jie neperi, bet skrenda tik žiemoti.

Žiemos metu strazdai maitinasi šermųkšnių, gudobelių, šaltalankių uogomis, likusiais obuoliais ar kitais vaisiais bei kitų krūmų uogomis. Dalis strazdų lieką žiemoti Lietuvoje.