Nuotraukoje – slankos lizdas. Lizdas pakankamai tipinis: atviroje vietoje, sudėti kaip įprasta keturi kriaušės formos kiaušiniai, lizdas susuktas ant žemės. Lizdą prižiūri tik slankos patelės, jauniklius vedžioja vienos, po 5-6 savaičių jie suauga ir pradeda gyventi savarankiškai.
Slanka priklauso tilvikiniams paukščiams, yra maždaug karvelio (balandžio) dydžio. Ji sutinkama beveik visuose Lietuvos miškuose, kurie bent kiek didesni. Slanka nemėgsta tik visiškai sausų miškų, kur nėra šlapynių.
Šis paukštis žmonių neprisileidžia, kyla iš pakankamai toli. Daugiausiai maitinasi sliekais, vabzdžiais. Slankos turi ilgą snapą, beveik savo kūno ilgio, ir kaišo jį į žemę ieškodamos bestuburių, kuriais ir maitinasi.
Į Lietuvą slankos grįžta kovo gale-balandžio pradžioje. Slankas galima pamatyti tik saulei nusileidus, esant prieblandai. Tuo metu vyksta ir jų tuoktuvės. Jos turi savo tuoktuvių garsą, kuris skamba kaip vor vor vor ir karts nuo karto pasigirsta cvik garsas. Tada galima suprasti, kad skrenda slanka. Tą jų garsą galima išgirsti jau saulei nusileidus vakare arba ryte prieš saulės tekėjimą.
Svarbu pasakyti, kad šiuo metu paukščiams yra ypatingai jautrus metas ir eiti prie paukščių lizdų, juos fotografuoti dėl smalsumo nerekomenduojama, kad nepakenktume patiems paukščiams. O pamačius ar netyčia radus paukščio lizdą reikia kuo skubiau nuo jo pasišalinti, kad neparodytume plėšrūnams kur tas lizdas yra ir kad neišgąsdintume pačių paukščių, nes yra paukščių rūšių, kurios be galo jautrios ir pamačiusios žmogų į lizdą gali ir nebegrįžti.
Grynas kviečia paukščių perėjimo metu būti itin atsargiems ir vengti artintis prie jų lizdų.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.