„Gyvenu su šeima Šiaurės Norvegijoje ir kartą atsitiko įdomus nuotykis. Išsinuomavome viena mažą namuką prie fiordu. Namukas su didele terasa, kurią norėjau apželdinti gėlėmis. Su vyru pakabinome lovelius, bet kitą rytą viename iš jų aptikom netikėtą radinį – jūrinės šarkos kiaušinį“, – laiške rašo GRYNAS.lt skaitytoja Jūratė.
„Gerus pora mėnesių stebėjome atsargiai pro uždarytas žaliuzes (kad netrikdyti paukščių), stebėjome visą perėjimo eigą.
Žinau, kad jūrinės šarkos Lietuvoje įtrauktos į Raudonąją knygą.
Viena iš jūršarkių „paleista“ nuo kiaušinių (nes jūrinės šarkos peri pasikeisdamos) nuolat atskrisdavo prie virtuvės lango. Tai išties nuostabūs ir įdomūs paukščiai turintys griežtas taisykles, savo teritorijos ribas ir kaip žmonės su savom šeimyninėm santaikom ir nesantaikom, rūpesčiais ir barniais“, – stebėjosi paukščiai Jūratė ir perduoda nuotraukas su linkėjimais iš kalnuotosios Norvegijos.
Faktai
Jūrinė šarka, jūršarkė (Haematopus ostralegus) – jūršarkinių (Haematopodidae) šeimos paukštis, nesunkiai atpažįstamas iš kontrastiškų juodos ir baltos spalvų, raudono snapo ir kojų.
Išvaizda
Suaugusių jūrinių šarkų kūnas siekia 40–45 cm. Svoris apie 320–400 g. Galva, kaklas, sparnai ir uodegos galas juodi. Likusi kūno dalis balta. Snapas oranžiškai raudonas, ilgas, tiesus. Kojos raudonos, palyginti neilgos. Jaunikliai rudesni už suaugusius, ant gerklės yra balta dėmė. Patelės nuo patinų skiriasi mažai; patelių snapas vidutiniškai yra ilgesnis už patinų. Snapo ilgis yra geriausias būdas atskirti patinus nuo patelių.
Paplitimas
Daugiausiai paplitusi vatuose ir netoli Šiaurės jūros pakrančių esančiose vietovėse. Lietuvoje reta rūšis, aptinkama traukimo metu. Gyvena pajūryje ir didesnių upių pakrantėse. Mėgsta akmenuotus, smėlėtus pakraščius. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Jūrinės šarkos yra migruojantys paukščiai. Tik nedidelė dalis Vakarų Europos jūrinių šarkų pasilieka perėjimo vietose.