GRYNAS.lt skaitytojas atsiuntė nuotraukas, kuriose užfiksuota draugiška suopio ir pempės popietė. Skaitytojas klausia, kodėl daug smulkesnė ir silpnesnė pempė neišsigando didesnio ir stipresnio suopio, o suopis nepuolė pempės?
„Suopis retai kada puola pempes, nes jos gana stambūs paukščiai, palyginus su įprastu suopio racioniu: smulkūs paukšteliai, varliagyviai, įvairūs smulkūs graužikai ir pan. Dažniausiai šie paukščiai susipeša, kai suopis nusitaiko į pempės lizde esančius kiaušinius arba jauniklius. Bet koks paukštis, gindamas savo lizdą tampa labai aršus ir atiduos visas jėgas, kad apgintų savo atžalas“, - GRYNAS.lt apie įprastą suopių ir pempių elgesį gamtoje pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. Anot jo, suopis nebent galėtų pulti tik pasiligojusią pempę, o sveikų jis neliečia.
L. Raudonikis spėliojo, kad galbūt pempė sau ramiai žolėje rankiojo vabzdžius, o suopis tykojo pelių: „Kiekvienas paukštis užsiėmė savais reikalais ir kitam netrukdė. Tokius vaizdus dažnai galima išvysti nušienautose pievose, kur susirenka daug skirtingų paukščių ir kiekvienas ieško sau tinkamo maisto“.
Faktai:
Pempė
Pempė (lot. Vanellus vanellus) – sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukštis. Naminio karvelio dydžio, kūno ilgis apie 32 cm, svoris – 200–260 g. Nesunku pažinti iš ilgo kuoduko ir margų spalvų. Kūno viršutinė pusė žalsvai juoda. Viršugalvis su kuoduku. Patelės kuodukas trumpesnis už patino. Gerklė ir kaklo priekinė dalis juodos, skruostai balti. Uodega balta su plačia juoda juosta gale. Jaunikliai blankesnių spalvų, negu suaugę. Snapas juodas, kojos raudonos. Tai trumpiausias kojas turintis sėjikinių šeimos paukštis.
Plačiai paplitusios Eurazijos vidutinio klimato juostoje. Tai migruojantys paukščiai, žiemoti skrendantys iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos. Migracijos metu skrenda paprastai dienomis, dažniausiai dideliais būriais. Dalyje Vakarų Europos žemumų gyvenančių pempių žiemoti neskrenda.
Į Lietuvą atskrenda labai anksti – paprastai kovo mėn. Mėgsta atvirus plotus, pievas, ganyklas, dirbamus laukus. Lizdą suka ant žemės atviroje vietoje. Deda 4 kriaušės pavidalo kiaušinius, kurie žalsvi, išmarginti neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis. Peri 24-26 dienas. Išveda vieną vadą. Lizdą ir jauniklius nuo įsibrovėlių, įskaitant net karves ir arklius, gina triukšmingai ir agresyviai.
Minta smulkiais bestuburiais. Iš Lietuvos traukti pradeda jau vidurvasarį, nors pavieniai būreliai pastebimi iki spalio mėn.
Paukštis gana guvus, daug skraido, vartosi ore. Balsas labai skardus „gy-vi-gy-vi".
Suopis
Paprastasis suopis (lot. Buteo buteo) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis.
Viršutinė kūno pusė ruda. Uodega pilka, kartais ruda, su 8-12 skersinių siaurų juostelių ir platesne juosta gale. Apatinė kūno pusė gali būti tamsi, išmarginta balsvais ir rudais dryželiais arba balta su neryškiomis rudomis dėmėmis. Pastaibis neplunksnotas. Jaunikliai rudai pilkšvos spalvos.
Paplitęs Eurazijos vidutinėse platumose. Žiemoja Pietų Europoje, pietų ir rytų Afrikoje, pietų ir pietryčių Azijoje.
Lietuvoje dažnas. Jų gausu Aukštaitijoje, Vidurio Lietuvoje (Kėdainių, Kaišiadorių rajonuose). Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda spalį.
Suopis peri įvairiuose miškuose: eglynuose, pušynuose, beržynuose, juodalksnynuose, drebulynuose. Renkasi tiek miško tankmę, tiek pavienius kirtimų medžius. Taip pat įsikuria ir nedideliuose gojuose, giraitėse. Lizdą krauna iš pušų, eglių, juodalksnių šakų. Dažnai pasinaudoja kitų paukščių lizdais. Kasmet perėti grįžta į tas pačias vietas. Deda 2-4 balsvus su dėmelėmis, dryžiais kiaušinius. Peri 31-34 dieną. Jaunikliai lizdą palieka po 42-48 dienų.
Medžioja pamiškėse, pievose, aikštelėse, kitose atvirose vietose. Sklando ratais, stebėdamas grobį pakimba ore, paskui staigiai neria žemyn. Minta pelėnais, kurmiais, voverėmis, kirstukais, paukščiais (kėkštais, kikiliais, geniais, strazdais, įvairių paukščių jaunikliais), varliagyviais, ropliais. Trūkstant maisto jaunikliai užsiima kanibalizmu.