Ornitologas briedį įamžino ne kartą. Gyvūnas tiesiog stovėjo sode ir nuo šakų raškė obuolius, kuriuos pasigardžiuodamas krimto.
Briedžiai, rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, yra stambiausi elninių šeimos žinduoliai.
Gyvūnai paplitę Eurazijos ir Šiaurės Amerikos miškuose. Jų kūno aukštis 192–220 cm, masė 387–800 kilogramų.
Lietuvoje gyvena europinio briedžio porūšis. Jo kūno aukštis iki 206 cm, masė iki 538 kilogramų.
Briedžio kojos ilgos, galva didelė, jos apačioje plaukais apaugusi odos atauga, vadinamoji barzda. Tamsiai rudas, papilvė, snukio galas, kojų galai ir vidinė pusė šviesiai pilki. Ragus turi tik patinai, juos meta kasmet.
Briedžiai minta medžių ūgliais, lapais, žieve, žole. Vasarą gyvena pavieniui, išskyrus pateles su jaunikliais, žiemą – nedideliais būriais.
Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais, rujoja rugsėjo–spalio mėnesiais. Nėštumas trunka 8 mėn., gimsta 1–2 jaunikliai.
Gamtininkai pataria sutikus briedį jo negąsdinti ir nebėgti, o bandyti ramiai pasišalinti ir vietos.
