Suskaičiavo Lietuvos vilkus ir lūšis

Miškininkai šių metų žiemą vasario 3 ir 6 dienomis vykdė visuose šalies miškuose vilkų ir lūšių apskaitą. GRYNAS.lt gavo apskaitos duomenis, kurie yra jau apibendrinti, tačiau dar nepaskelbti. Nustatytas toks minimalus šių plėšriųjų gyvūnų skaičius: 292 vienetai vilkų ir 97 vienetai lūšių.

Skaičiai džiuginantys

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas teigia, kad apskaita nėra visiškai tiksli, tačiau skaičiai yra pozityvūs.

„Vilkų skaičius šiek tiek padidėjo. Čia yra minimalus skaičius, tai reiškia, kad galbūt jų yra ir daugiau, tačiau jų niekas nematė, o pagal pėdsakus nustatė tokį minimalų skaičių. Žiemą sąlygos apskaitai nebuvo itin palankios, todėl negaliu sakyti, kad tie skaičiai yra visiškai teisingi. Tačiau kadangi vilkų skaičius šiek tiek didėja, tai sako, kad vilkams grėsmės išnykti Lietuvoje šiuo metu nėra, nors tai ir yra saugoma rūšis“, - sakė S. Žebrauskas.

Atsižvelgiant į apskaitos duomenis, bus peržiūrimos ir vilkų medžioklės kvotos bei sprendžiama, kiek jų bus galima sumedžioti.

„Leidžiamas sumedžioti vilkų skaičius šiek tiek padidės, bet mes tai darysime atsižvelgdami į naminiams galvijams padaromą žalą ir į apskaitos duomenis. Tačiau tas skaičiavimas bus atliktas tik rugsėjo mėnesį prieš vilkų medžioklės sezoną“, - teigė S. Žebrauskas.

Lietuvoje padaugėjo ne tik vilkų, bet ir į Raudonąją knygą įrašytų lūšių: „Lūšys yra paslaptingesni gyvūnai ir jų apskaita yra dar mažiau tiksli, galbūt apskaitos laikas turėtų būti ilgesnis, kadangi jos gyvena lokaliai, lūšis gyvena mažesniam plote negu vilkai, todėl suskaičiuoti yra sunkiau. Tačiau duomenys rodo, kad jų skaičius yra didėjantis, tą patį teigia ir medžiotojai, ir kiti žmonės, kurie vis dažniau pamato šiuos gyvūnus.“

Vis dėlto, apie lūšių medžioklę, pašnekovo teigimu, kalbėti dar kur kas per anksti, nes jų didėjimas vyksta labai lėtai.

„Kol kas apie tai kalbos nėra, kadangi jų didėjimas vyksta labai iš lėto. Reikia vykdyti stebėseną, kad matytumėm, kai jų skaičius pasieks kritinę ribą. Plėšriems gyvūnams viską lemia gyvenimo sąlygos, jeigu maisto yra, jie gyvena tos vietose, kai maisto nebėra, jie išsikrausto. Kol lūšims bus pakankamai stirnų ar kitų gyvūnų, jos ten gyvens, bet kai jos jas išpjaus, ieškosis maisto kažkur kitur. Šių gyvūnų populiacijos dydis labai priklauso nuo mitybinės bazės“, - aiškino S. Žebrauskas.

Reikia medžioti tik problematiškus vilkus

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius teigė, kad šie duomenys panašus į tiesą ir jais reikia tik džiaugtis.

„Kad vilkų daugėja, reikia tik džiaugtis. Pagal vilkų apsaugos planą jų gali daugėti iki 500 ir tai būtų normali populiacija. Manau, kad ta kreivė, kuri kyla aukštyn ir rodo, kad vilkų didėja, atitinka tikrovę, taip yra iš tiesų. Apsaugos priemonės pasiteisino. Ir kvota yra paskirstyta per rajonus, nėra taip kaip anksčiau, kad visos Lietuvos vilkai kenčia už vienam rajone padarytą žalą, be to, yra didelės visuomenės dėmesys“, - sakė A. Gaidamavičius.

Gamtininko teigimu, vilkų daroma žala nepriklauso nuo vilkų skaičiaus ir jo padidėjimas tikrai nereiškia, kad žalos bus daugiau: „Žala priklauso nuo vilkų šeimų kokybės, jeigu vilkų šeimos yra neišardytos, jie turi galimybę misti laukiniu būdu, bet jeigu gyvena tik pora vilkų arba vienas vilkas, jis neturi kitos išeities, tik kėsintis į ūkininko avį, nes vilkai grobį medžioja su visa grupe.“

Anot gamtininko, medžioklės kvota turėtų būti tokia pati – apie 30 leidžiamų sumedžioti vilkų.

„Jeigu paaiškės, kad yra vilkų gyvenamos teritorijos, bet ten jie žalos nedaro, ten ir nebus vilkams nustatytos kvotos ir vilkų šeimos bus išsaugotos. Tuomet akivaizdžiai pasimatys, kad vilkų daroma žala nepriklauso tiesiogiai nuo jų skaičiaus, o priklauso nuo populiacijos kokybės. Svarbu dar kaip žmonės saugosi, kaip patys ūkininkai prižiūri savo gyvulius.

Svarbu parodyti ūkininkams, kaip sugyventi su stambiaisiais plėšrūnais ir kad jie nepatirtų žalos. Manau, kad ateityje vilkų medžioklė bus tik atskirų individų, kurie yra problematiški, medžioklė, nes yra tokių plėšrūnų, kurie sugalvoja misti vien tik avimis“, - kalbėjo A. Gaidamavičius.

Anot jo, nors lūšių taip pat daugėja, bet jų skaičius toli gražu yra nepakankamas, o daugelyje Europos šalių lūšių yra netgi daugiau nei vilkų: „Pas mus jų skaičius nesiekia 100, o tarkime Latvijoje yra iki 500 lūšių. Tai rodo, kad jų populiacija dar nėra atsistačiusi, nes miškingumas abiejų šalių yra panašus. Galbūt kažkiek padėjo dirbtinis veisimas ir paleidimas į laisvę. Bet manau, kad žymiai didesnį efektą duotų nustatymas zonos Latvijoje, kad 50 km iki Lietuvos sienos lūšys nebūtų medžiojamos ir galėtų ten natūraliai migruoti. Mūsų pagrindinės lūšių radavietės yra prie Latvijos sienos, todėl dažnai latviai nušauna ir mūsų lūšis. Dabar lūšis į Lietuvą plinta iš pietų, iš Lenkijos, nes ten jos labai griežtai saugomos.“

Grėsmė vilkams – konfliktai su žmogumi

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad dabartiniai skaičiai dar nerodo, kad grėsmės išnykti vilkams nėra.

„Reikia pasidžiaugti, kad vilkų skaičius Lietuvoje pagaliau perkopė 250 ribą. Lietuva vilkų apsaugos plane yra apsibrėžusi, kad nori turėti vilkų populiaciją tarp 250 ir 500 vienetų, nes tai yra stabili populiacija. Ankstesni duomenis rodė tokią negerą tendenciją, kad galbūt turime per mažai vilkų“, - teigė L. Paškevičiūtė.

Anot jos, pagrindinė grėsmė vilkams yra konfliktai su žmogumi: „Mes turime spręsti šią problemą, nes kitaip visuomet liks spaudimas vilkų populiaciją mažinti. Šiemet mes inicijuojame akciją ir sukūrėme svetainę, kurioje galima rasti apsaugos priemones nuo vilkų. Pagrindinis tikslas yra šviesti ūkininkus, kartu su jais ieškoti būdų, kaip galima mėsinius galvijus apsaugoti. Jeigu mokėsime saugotis, galime ir didėjant vilkų skaičiui, mažinti patiriamą žalą.“

L. Paškevičiūtės teigimu kadangi problema yra ūkininkų patiriama žala, reikia koncentruoti dėmesį būtent į tai, o medžioklė yra tik paskutinė priemonė. Dabar labai retai medžioklė vykdoma tiksliai ten, kur yra didžiausia žala.