Kad vos mėnesio amžiaus ereliukui, kurio viena koja lizde buvo įsipainiojusi į virvagalio draiskanas ir skausmingai užveržta, išgyventi vargu ar pavyks, galima buvo numanyti.
Abu su ornitologu S.Rumbučiu jie sutvarstė koją, kuri buvo užveržta ir tikriausiai lūžusi. Kol vyrai dirbo Minijos miške, šių eilučių autorė tuoj pat ėmėsi ieškoti sužeistam paukščiui pagalbos Šilutės maisto ir veterinarijos tarnyboje. Ji nuo nelaimės vietos yra nutolusi tik už 10 kilometrų.
Tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis nukreipė į Kaune veikiančią Gyvūnų globėjų asociaciją, kuri yra laimėjusi šių paslaugų teikimo valstybinį konkursą. Jos vadovas V.Gustaitis telefonu nukreipė į Klaipėdą, esančią už 50 kilometrų. Ten veikia jo bendrovės atstovybė, Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namai.
Du jos darbuotojai atvyko, paėmė paukštį pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Šilutės už valandos, bet sakė dar nežinantys, kaip ir kur reikės surasti veterinarą, galintį jį operuoti.
„Tai buvo išties keblu. Nusprendėme, kad profesionaliau pagalba šiam paukščiui bus suteikta Kaune, ir jis toje pačioje dėžutėje buvo gabenamas dar du šimtus kilometrų iki mūsų klinikos. Deja, pakeliui neišgyveno. Negyvo ereliuko kūną mes atidavėme Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui“, - baigė liūdnai pasibaigusią Minijos ereliuko gelbėjimo operacijos istoriją V.Gustaitis.