Svilinantis karštis, liūtys ir potvyniai – tik pradžia: gamta pasikeis neatpažįstamai

Pastaruoju metu Lietuvoje vyrauja nelabai lietuviški orai: gyventojams neįprastos tokios karščio bangos, o jas lydinčios liūtys taip pat niekad nebuvo dažnas reiškinys. Nors skeptikai ir nesutinka, mokslininkai konstatuoja: dabartiniai orų procesai ne kas kita, kaip klimato kaitos padariniai. GRYNAS.lt aiškinasi, kokių orų tikėtis toliau, kokie dar požymiai rodo Lietuvoje sparčiai vykstančią klimato kaitą ir kaip ją sustabdyti.

Alinantys karščiai ir juos lydinčios liūtys – pastarųjų kelių vasarų požymiai. Sinoptikai prognozuoja, jog rugpjūtis nebus jokia išimtis: manoma, kad liepos pabaigoje į Lietuvą atėję karščiai nesitrauks, tačiau palikti šalies nežada ir stiprios liūtys.

Nuolat besikeičiantys orai – klimato kaitos požymis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistė dr. Indrė Gečaitė tokias orų tendencijas aiškina kaip vieną iš vis labiau Lietuvą veikiančios klimato kaitos padarinių. Specialistė tokią orų kaitą vadina ekstremaliu reiškiniu.

„Klimato kaitos indėlis yra tas, kad padažnėja tokių atvejų. Jų, aišku, esame turėję ir praeityje, bet dabar jų turime daug dažniau. Ir tai būtent yra susiję su pačios atmosferos nestabilumu, nes, kylant oro temperatūrai, yra sutrikdomas bendras balansas, kartu su temperatūros augimu kyla ir drėgmės kiekis atmosferoje, pastebimas kinetinės energijos padidėjimas, o tai reškia, kad tie visi procesai yra intensyvesni“, – aiškina dr. I Gečaitė.

Klimatologė tęsia, kad klimato kaita yra tęstinis reiškinys, pastebimas per ilgą klimatinių procesų tyrimo laikotarpį: „Tai nėra visa vasara ar vienas mėnesis. Tai yra tęstinis reiškinys ir stebimas bent jau 30 metų.“

Prognozuoti darosi vis sudėtingiau

Nors ir aišku, kad Lietuvos klimatą labai veikia klimato kaita, dr. I. Gečaitė tvirtina, jog sunku prognozuoti, kokia bus kita vasara ar pavasaris. Pagrindinis klimato kaitos požymis yra visai ne orų šiltėjimas, o pavojingų reiškinių stiprėjimas. Būtent todėl ši vasara stebina staigiomis orų permainomis, kai vieną savaitę pliaupia lietus, o kitą į šalį atplūsta alinantis karštis, kurį lydi škvalai ir perkūnijos.

Ekstremalių gamtos reiškinių netrūksta ir kitose pasaulio šalyse. Tačiau, kaip aiškina klimatologė, tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Vokietijoje tuo pat metu gyventojus kankina tropiniai karščiai.

„Tai priklauso nuo to kaip išsidėsto bariniai dariniai. Pavyzdžiui, kaip šią vasarą buvo, tai būtent pietinė Europos dalis, ji džiūsta, vyksta gaisrai, o mes turime didesnį kritulių kiekį. Praeitais metais skendo vakarinė Europos dalis, o mes kritulių daug neturėjom. <...> Kitais metais, mes galbūt turėsime daugiau karščio, čia labai sunku pasakyti, nes ir pati atmosfera nėra taip, kad susidaro tie procesai vasaros pradžioje. Tai reiškinys, kuris vyksta ištisai“, – pasakoja I. Gečaitė.

Pajūris nuo klimato kaitos nepabėgs

Mėgstantiems atostogauti Lietuvoje, daugiausiai klausimų kelia nesutampantys orai pajūryje ir likusioje šalies dalyje. Klimatologė I. Gečaitė sako, kad taip yra dėl didelio vandens telkinio ir sausumos susidūrimo. Tiesa, anot jos, tai nereiškia, kad pajūris išvengs klimato kaitos.

„Pajūris yra tokia zona, kur susidaro jūros ir sausumos kontrastai, todėl stiprėja ir dažnėja (lietūs – red.), patys debesys yra greičiau nupučiami ir jie formuojasi truputį toliau už tos pajūrio zonos, o ten vyksta šiek tiek kitokie procesai. Tai dėl to galbūt mes turime visai kitokius orus pajūryje ir, tarkim, likusioje Lietuvoje. Jeigu eina tam tikras didelis cirkuliacinis darinys ar ciklono centras pajūris jau nebeišvengia ir neigiamų padarinių. Tačiau pajūris nepasislėps nuo to (klimato kaitos – red.)“, – aiškina specialistė.

Palangą jau plauna

Stebint pastarąsias tendencijas, abejonių, kad pajūryje vykstantys gamtiniai reiškiniai darosi vis daugiau ekstremalūs, nekyla. Kai visą Lietuvą merkė didelės ir smarkios liūtys, to neišvengė ir Palanga, kuri kai kuriais atvejais nėra pasiruošusi tokiems reiškiniams. Kilus audrai, liūtis ir įsisiautėjusi jūra išplovė dalį paplūdimio smėlio, buvo iškilusi grėsmė ant jūros kranto įsikūrusiai kavinei.

Tąkart Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė sakė, kad kratų erozijos procesai suintensyvėjo pajūryje įsivyravus vėjuotiems orams. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Kajutis tikino, kad didelio pakrantės smėlio išplovimo priežastis – aukštas Baltijos jūros vandens lygis.

„Klaipėdos uoste Baltijos jūros vandens lygis matuojamas nuo 1898 m. Matavimais nustatyta, kad vidutinis daugiametis birželio mėnesio vandens lygis yra 497 cm virš matavimo stoties nulinės atžymos, o šių metų birželio mėnesį vidutinis vandens lygis buvo 517 cm. Tai yra, 20 cm aukštesnis už daugiametį. Birželio 27 d. vandens lygis siekė net 537 centimetrų“, – žiniomis dalijosi jis.

Pasak A. Kajučio, aukštą vandens lygį lėmė žemas atmosferos slėgis ir stiprūs vėjai, kuriuos iššaukė virš Baltijos pietinės dalies besisukiojantys ciklonai.

Be to, anot hidrologo, jei jūros lygis ir toliau taip kils, gali nelikti kopagūbrio, o vėliau rizika kils ir Palangai. „Kopagūbrio gali ir nelikti, o tada – jau atviras kelias į Palangą“, – įspėjo pašnekovas.

Jūros lygio kylimas jau buvo prognozuotas

Apie rimtas klimato kaitos pasekmes pajūriui dar žiemą yra kalbėjęs VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. (HP) A. Bukantis. Jau tada jis prognozavo ir toliau kilsiantį jūros lygį ir ne kokį scenarijų Klaipėdai.

„Pakilus jūros lygiui vėjo patvankų metu galimas Klaipėdos miesto užtvindymas, ypač žemesnių, centrinės miesto dalies rajonų. Sustiprėtų labai agresyvi vandens ardomoji veikla pliažuose, galima sakyti, visur: tiek žemyninėje dalyje, tiek Kuršių nerijoje. Atrodytų, kad mūsų regionas yra ramus ir ta keliais laipsniais pakilusi temperatūra neturi didelės reikšmės. Tačiau juk kylant temperatūrai daugėja ir kenkėjų bei ligų sukėlėjų rūšių, kurios plinta iš pietų, vidurio Europos“, – teigė specialistas.

Šiltėjančios žiemos veikia šalies augaliją

Reikia nepamiršti, kad klimato kaita vyksta ne tik vasarą, bet ir žiemą. Šiuo metu laiku kylanti oro temperatūra turi didelės įtakos vietinėms augalų ir gyvūnų rūšims.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorija yra atlikusi tyrimą, kaip į augančią vidutinę metų temperatūrą reaguoja invazinis augalas lubinas. Laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Sigita Jurkonienė pasakoja, jog tyrimo rezultatai buvo vienareikšmiai.

„Pagal laboratorinius tyrimus, auginant augalus klimato kamerose ir imituojant 5 laipsnių atšilimą, galima prognozuoti, kad invazinis augalas gali prarasti savo invaziškumą – patektų į kitą kategoriją, nebegalėtų tokiomis sąlygomis užkariauti mūsų pievų. Bet tai yra tik trejeto metų eksperimentas, tiriant jo dygimą ir pradines augimo fazes. Aišku, natūraliai, gamtoje, gali viskas vykti šiek tiek ne taip, kaip imituojant laboratorinėse sąlygose šiltėjimą“, – aiškina mokslininkė.

Pasak jos, matant, kad net invazinis augalas gali prarasti kai kurias savo savybes, galima konstatuoti, jog vietiniams augalams klimato kaita gali padaryti dar didesnę įtaką, nors kas nutiks vienam ar kitam augalui, prognozuoti sunku.

Klimato kaitą jaučia net vabzdžiai

Sunku nuspėti ir kokią įtaką klimato atšilimas žiemą turės vabzdžiams, nes kol kas trūksta mokslinių tyrimų, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad šiltesnės žiemos tikrai lems vienokius ar kitokius jų rūšių pasikeitimus. Entomologas, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) doc. dr. Andrius Petrašiūnas pasakoja, kad, remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, galima įsivaizduoti, jog panašūs procesai vyksta ir Lietuvos gamtoje.

„Lietuvoje tyrimų, kaip vabzdžiai reaguoja į klimato pokyčius, kol kas, kiek man žinoma, nėra padaryta, todėl kalbėti apie konkrečias rūšis yra sunku, belieka prognozuoti. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje yra atlikti tyrimai, kaip kamanės prisitaiko prie kintančio klimato. Tos rūšys, kurios gyvena piečiau, traukiasi į šiaurę, kur temperatūra lieka tokia, kokia joms yra įprasta gyventi. Tai, ko gero, Lietuvoje tas pats vyksta su kai kuriomis vabzdžių rūšimis, tačiau niekas nėra atlikęs jokių išsamesnių tyrimų“, – teigia dr. A. Petrašiūnas.

Paukščiai taip pat prisitaiko

Didesnę įtaką, kaip teigia mokslininkai, šiltėjančios žiemos daro paukščiams. Lietuvos ornitologų draugijos biologas - ekspertas Gintaras Riauba tikina, kad klimato kaita yra akivaizdi priežastis, lemianti migruojančių paukščių rūšių įpročių pokyčius: jei orai būna švelnesni, nėra šalnų, sniego, žvarbaus oro, paukščiai ilgiau pasilieka arba anksčiau sugrįžta pavasarį.

„Moksliškai patvirtinta, kad pavasarį migracija ankstyvėja, o rudenį vėlyvėja: anksti migruojantys paukščiai pradeda grįžti anksčiau, o rudeninės migracijos metu kai kurie paukščiai išskrenda vėliau. Paprastai itin ankstyvo ar vėlyvo išskridimo datos būdingos pavieniams paukščiams, tačiau net ir pavienių atvejų registravimas leidžia konstatuoti, kad paukščių fenologija kinta“, – teigia biologas.

Žinant kai kurių rūšių biologinės savybes, galima prognozuoti, kurie paukščiai nukentės labiau, o kurie mažiau. Jau dabar turima duomenų, jog šiltėjantis klimatas neigiamai veikia jūrinių ir kitų šaltesnio klimato juostose perinčių paukščių rūšių populiacijas.

„Nukentės specializuotos, tik tam tikrose buveinėse galinčios išgyventi paukščių rūšys, vadinami tam tikrų buveinių specialistai, sėslūs paukščiai pirmiau gali nukentėti nei migruojantys paukščiai. Reikia paminėti, kad tos jautresnės paukščių grupės nukentės tuo atveju, jei iš tiesų klimato kaitos procesai nulems tam tikrų gamtinių buveinių pasiskirstymo pokyčius, pavyzdžiui, išnyks tam tikro tipo miškai arba jie taps labiau fragmentuoti, tai būtent tokio tipo buveinių rūšys ir nukentės“, – pasakoja G. Riauba.

Klimato kaitą lemia šiltnamio efektas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistė dr. Indrė Gečaitė teigia, kad daugiausiai klimato kaitą ir vis labiau ekstremalias oro sąlygas lemia šiltnamio dujų kiekio augimas.

„Taip vadinamas šiltnamio efektas, kuris ir paskatina globalios temperatūros kylimą. O iš to jau išeina tolesni procesai. Netgi pati ta atmosferos cirkuliacija, prognozės tampa sudėtingesnės“, – aiškina I. Gečaitė.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė vardija sritis, kurios turi daugiausiai įtakos šiltnamio efektui.

„Transportas, energetika, žemės ūkio, atliekų tvarkymo sektoriai - pagrindiniai, kurie daugiausiai į aplinką išskiria CO2. Pirmiausia reikėtų mažinti iškastinio kuro naudojimą, nes jis daro bene didžiausią įtaką šiltnamio efektui. Todėl būtina skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą“, – pabrėžia specialistė.

Transporto sektoriui mokslininkė įžvelgia didesnius iššūkius. Anot jos, neužtenka tik skatinti visuomenę naudotis viešuoju transportu ar naujesniais, aplinką mažiau teršiančiais automobiliais: būtina gerinti ir kelių infrastruktūrą. „Kalbant apie transporto sektorių, tikslas yra kuo daugiau naudotis viešuoju transportu ir mažinti nuosavų transporto priemonių naudojimą. Mūsų automobilių parkas nėra jaunas, žmonės važinėja 15 metų ir dar senesniais automobiliais, kurie išskiria daug nuodingų medžiagų į aplinką. Energijos naudojimo efektyvumo didinimas – dar vienas iš transporto sektoriaus uždavinių. Taip pat reikia gerinti kelių infrastruktūrą, pavyzdžiui, aplinkkelių tiesimas. Taip būtų mažinamos spūstys, kurių metu į aplinką automobiliai išmeta didžiulius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – mano A. Zigmontienė.

Lietuva turi tarptautinių įsipareigojimų

Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Šio tikslo bus siekiama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose (kuro deginantys įrenginiai virš 20 MW ir chemijos pramonė) ES valstybėms narėms bendrai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinant 43 proc., o minėtoje sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pastatai ir kt.) – ES lygiu 30 proc., palyginti su 2005 m., nustatant privalomus tikslus atskiroms ES valstybėms narėms. Lietuva iki 2030 m. privalės 9 proc. sumažinti emisijų kiekį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.

Lietuvai įvykdyti įsipareigojimus ir sumažinti klimato kaitos padarinius galima tik visų institucijų, pramonės, mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangomis, pertvarkius transporto, energetikos ir žemės ūkio sektorius. Kol atsakingos valdžios institucijos priima atitinkamus sprendimus, gyventojai taip pat privalo prisidėti keisdami savo įpročius, saugodami aplinką ir tausodami gamtos išteklius. Kaip greitai klimato kaita pakeis Lietuvą, priklauso nuo pačių gyventojų ir jų atsakomybės.