Kaip migruoja žuvėdros aiškinsis geolokatoriais
LEU profesorius Petras Kurlavičius sako, kad darbas originalus, nes panašaus tyrimo Europoje niekas nėra iki šiol atlikęs. „Mažoji žuvėdra peri taip pat ir Azijoje, todėl LEU mokslininkų su partneriais šiais metais pradėti bendri tyrimai Europoje ir taip pat partnerių bei Australijos mokslininkų anksčiau vykdyti ir šiuo metu vykdomi tyrimai leis geriau suprasti Eurazijos ir Australijos regioninių populiacijų paukščių maišymosi ir susidūrimo vietas“, – teigia prof. P. Kurlavičius.
Tai svarbu žinoti siekiant geriau saugoti šią nykstančią rūšį. Taip pat labai svarbu geriau suprasti, kaip skirtingos tos pačios rūšies paukščių populiacijos dideliuose regionuose sąveikauja migraciniuose keliuose ir žiemavietėse. Šio projekto rėmuose Lietuvos ir Japonijos ekspertai šiemet Tokijuje vyksiančio 26-ojo pasaulinio ornitologinio kongreso dalyviams organizuoja specialų pranešimą mažųjų žuvėdrų tyrimų ir apsaugos klausimais.
„Dideliais atstumais migruojančių paukščių ekologijos tyrimuose vis labiau taikomi distanciniai tyrimo metodai. Todėl, turėdami bendrų su Japonijos specialistais interesų, žuvėdrų migravimo kelių tyrimui pradėjome taikyti labai lengvus mikrokompiuterius (geolokatorius; angl. – geolocator). Geolokatorių naudojimas, lyginant su plačiai pasaulyje taikomu paukščių žiedavimo metodu, yra daug efektyvesnis, pažangesnis. Mikrokompiuterių naudojimas sudaro galimybę daug greičiau ir efektyviau išaiškinti paukščių migravimo kelius, jų buvimo vietas, jas siejant su kalendorinėmis datomis, kartografuoti žiemojimo regionus“, – sako prof. P. Kurlavičius.
Antrą kart sugavus žuvėdrą, matyti, kur ji skrido
2013 m. Lietuvos aplinkos ministras lankėsi Japonijoje. Vizito metu ministras buvo supažindintas su projekto veiklomis. 2013 m. spalio 24 d. šio tarptautinio projekto koncepcija ir svarbiausi metodiniai sprendimai buvo pristatyti Aplinkos ministerijoje ir Japonijos ambasadoje Vilniuje.
Sveria mažiau nei 1 gramą
„Mažųjų žuvėdrų gaudymui mes naudojame mūsų partnerių japonų sukauptą patirtį. Šiuos paukščius gaudome dažniausiai tuo metu, kai jaunikliai jau yra palikę lizdus, tačiau dar negali skraidyti“, – pasakoja prof. P. Kurlavičius. Dr. Y. Murofushi sako, kad, remiantis Japonijos ir Australijos ekologų patirtimi, paukščių gaudymo ir jų apsaugos požiūriais mažoji žuvėdra yra palanki modelinė rūšis. Jie nustatė, kad su tam tikromis išlygomis mažosios žuvėdros gali būti saugiai gaudomos net individualiomis gaudyklėmis, kai paukščiai tupi ant kiaušinių (inkubuoja dėtis). Mat sugautas inkubuojantis ir pažymėtas paukštis jau daugiausiai po kelių valandų grįžta tęsti inkubaciją.
Apskritai mikrokompiuterių taikymas gyvūnų ekologijos tyrimuose jų apsaugos požiūriu (ypač tada, kai tiriamos retos saugomos rūšys) yra vertinamas daug palankiau, nei taikant kitokias metodikas ar kitokią įrangą. Mat tyrėjai yra tiesiog priversti tyrimų metu elgtis taip, kad tiriami paukščiai nenukentėtų, nes tyrėjams reikalinga, jog eksperimentiniai individai išgyventų ir kitais metais vėl grįžtų į veisimosi vietą. Tik tokiu atveju tyrėjai gali tikėtis surinkti trokštamų tyrimo duomenų. Jei taip nebus, visas tyrėjo darbas bus veltui, o santykinai didelės lėšos bus paleistos vėjais.