Šiemet į Tarptautinę raudonąją knygą buvo įtrauktos 4 807 rūšys, taip padidindamos bendrą jau į šią knygą įtrauktų rūšių skaičių iki 70 294, iš kurių 20 934-ioms gresia išnykimas. Po paskutinių skaičiavimų, buvo paskelbta, jog trys gyvūnų rūšys yra išnykę: Žaliojo Kyšulio didieji scinkai (Chioninia coctei), Santakruzo dantkarpinės žuvys (Cyprinodon arcuatus) ir gėlavandenės krevetės (Macrobrachium leptodactylus).
Šie skaičiai apima pirmą kartą pakartotinai įvertintą spygliuočių augalų grupę, kuri turi didžiulį ekonominę ir vaistinę vertę. Pavyzdžiui, šių spygliuočių mediena yra naudojama popieriaus, rąstų gamybai, o kukmedžio žievė yra naudojama vaistų, skirtų kovai su vėžiu, gamybai.
Paskutiniais Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis, 34% visų pasaulio kedrų, kiparisų ir eglių gresia išnykimas. Šis skaičius per paskutinius 15 metų padidėjo 4%.
Nepaisant šių bauginančių skaičių, vilties dar yra. Sėkmingai saugant Lausono puskiparisį, šis medžio statusas buvo pakeistas iš pažeidžiamo į augalo, kuriam beveik gresia išnykimas. Šia itin daug prekiaujama medžių rūšis taip pat buvo kankinama ligų, tačiau sėkmingai vykdoma apsaugos programa Kalifornijos ir Oregono valstijose Amerikoje padėjo sustabdyti šių spygliuočių nykimą ir jeigu programai seksis taip pat gerai ateinančius dešimt metų, medžio statusas gali būti pakeistas į mažesnį susirūpinimą keliančio augalo statusą.
„Išsaugojimo darbai ir Lausono puskiparisio situacija yra džiuginantys“ - teigia Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos rūšių išlikimo komisijos pirmininkas ir spygliuočių specialistas Aljos Farjonas.
„Tačiau to neužtenka. Kitos augalų ir gyvūnų rūšys taip pat reikalauja skubių išsamių tyrimų. Mes įtariame, kad daug naujų rūšių laukia savo eilės, kol bus aprašytos, bet tikėtina, kad jos niekada nebus surastos dėl didelio miškų naikinimo mąsto bei gamtinių buveinių keitimo naftos plantacijoms.“