Dokumente rašoma, jog kai kurios nykstančios rūšys Lietuvoje vis dar nesulaukia pakankamos valstybės apsaugos bei dėmesio. Deja neįvardyta, kokios tai rūšys.
Galime pasigirti laumžirgiais ir žinduoliais
Kaip Europos sąjungos narė Lietuva yra įsipareigojusi sustabdyti bioįvairovės nykimą iki 2020-ųjų, tačiau tarptautinių rūšių apsaugos organizacijų dokumente rašoma, jog reikia skubių ir aktyvių veiksmų, norint iš tiesų pasiekti šį tikslą.
Baltijos aplinkos forumo gamtos apsaugos specialistė Jūratė Sendžikaitė teigė, jog Lietuvos Raudonoji knyga – neplona, ir visoms joje įrašytoms rūšims reikia skirti bent šiek tiek dėmesio.
Todėl nereikėtų skubėti piktintis tarptautinių organizacijų išsakyta švelnia kritika.
„Visų aprėpti, žinoma, nėra taip lengva. Atskiros organizacijos pasirenka rūpintis rūšimis, kurioms turi daugiausiai kompetencijos padėti. Arba atvirkščiai – žino, jog apie konkrečią rūšį nėra informacijos, todėl atlieka mokslinius tyrimus, kad vėliau tai rūšiai galėtų padėti. Lėšų viskam neužtenka, kaip ir namai renovuojami ne visi iš karto. Taip ir su rūšimis“, - kalbėjo J. Sendžikaitė.
Minėtos ataskaitą apie nykstančias rūšis ataskaitą ruošusios organizacijos ragina Lietuvą daugiau investuoti į rūšių apsaugą.
Organizacijų skaičiavimais, Lietuvoje auga ir gyvena apie 30 tūkst. įvairių augalų ir gyvūnų rūšių, 13 proc. iš jų yra saugomos Europos mastu. Europos organizacijų parengtą ataskaitą apie nykstančias rūšis galite peržiūrėti ČIA.
Lietuvoje gyvena itin daug saugomų drugelių, laumžirgių ir žinduolių. Saugomos rūšys Lietuvoje dažniauiai gyvena pievose, šlapšemėse bei miškuose.
Invazinės rūšys daroma žala lenkia žmones
Nustatyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvoje gyvenančioms nykstančioms rūšims daro poveikis jų gyvenamosioms buveinėms, besikeičiančios ekosistemos, tarša, žemės ūkis, įvairių gamtinių resursų per intensyvus naudojimas, kitos invazinės bei agresyvios gyvūnų ir augalų rūšys.
Iš 63 rūšių Lietuvoje gyvenančių žinduolių rūšių, 7 proc. gresia išnykimas. Tačiau bent jau šioje gyvūnų kategorijoje, didžiausią žalą retoms rūšims daro ne žmonės. Arba, kitaip tariant, žmonės jau padarė žalą, kurios plitimą dabar labai sudėtinga sustabdyti – tai invazinės rūšys, gyvūnai, atvežti žmonių ir intensyviai plintantys Lietuvoje.
Aplinkos ministerijos skelbiamame invazinių rūšių sąraše, rodos, tik keli žinduoliai: tai kanadinė audinė, ondatra, paprastasis meškėnas ir pilkoji žiurkė.
„Viena aktyviausių invazinių rūšių – mangutai, usūriniai šunys. Jie iš tiesų kelia problemą. O apskritai nors invazinių – vos keturios rūšys, tačiau jos išstumia vietinių rūšių buveines, vietinėms rūšims kyla išnykimo problema, - dėstė BEF atstovė J. Sendžikaitė. - Jie (vietinės rūšys, - red. past.) kartais nėra tokie atsparūs ligoms, neturi tokių sparčių dauginimosi galimybių. Taip invazinės rūšys ir skverbiasi. Šią problemą reikėtų spręsti.“
Kiek mažiau žinduoliams kenkia jų gyvenamųjų buveinių nykimas, žmonių veikla, miestų ir žemės ūkiui reikalingų teritorijų plėtra.
Europoje sparčiai nyksta žuvys
Lietuvoje nėra nė vieno roplio, kuris būtų priskirtas nykstančioms rūšims, tačiau 14 proc. roplių rūšių artėja prie patekimo į Raudonosios knygos puslapius ribos.
Kai kurioms gėlavandenėms žuvims Europoje yra iškilusi didelė grėsmė – beveik pusei jų gresia išnykimas, tuo metu Lietuvoje gyvena 4 proc. Europoje nykstančiomis paskelbtų gėlavandenių žuvų.
Žinoma labiausiai šioms žuvims kenkia vandens tarša, ypač atplūstanti iš žemės ūkio ar industrinių regionų. Taip pat kenkia vandens telkinių pakrančių keitimas bei – vėlgi - invazinės rūšys.
Iš žuvų Lietuvoje invazinėmis laikomos nuodėgulinis grundalas ir grundalas rubuilis.
Lietuvoje, kaip jau rašyta, gyvena beveik trečdalis Europos drugių ir 7 proc. iš jų yra priskiriami nykstančioms rūšims.
Drugeliai yra iš tų rūšių, kuriems labai kenkia bet kokie jų gyvenamosios aplinkos pokyčiai. Taigi jiems kenkia kintančios ekosistemos, sausros ar gaisrai.
Visai nebloga Lietuvos laumžirgių situacija. Nors Lietuvoje gyvena beveik pusė visos Europos laumžirgių rūšių, vos 2 proc. jų yra priskiriami nykstančioms.
Iš ketvirtadalio Europos medienoje gyvenančių vabalų taip pat nyksta vos keli procentai rūšių.
Pasaulyje mėginama atkurti ekosistemas
Induočių augalų Lietuvoje aptinkama daugiau nei 250 rūšių ir 14 proc. iš jų – nyksta. Europos mokslininkų nuomone, šiems augalams kenkia neigiama įtaka jų ekosistemoms, miestų plėtra, taip pat juos pasiekiančio vandens kokybės prastėjimas dėl žemės ūkio veiklos.
BEF ekspertė Jūratė Sendžikaitė teigia, jog Lietuvoje prie rūšims svarbių buveinių pelkių ir pievų yra prisilietęs žmogus. Ir pridaręs čia daug klaidų.
„Beveik visos pievos – sukurtos žmogaus. Pelkių sistemos – stipriai sužalotos, dauguma jų yra numelioruotos. Todėl svarbūs ekosistemų atkūrimo darbai ir per juos galima eiti link rūšių išsaugojimo. Tai pastaruoju metu pasaulyje labai populiarėjanti tendencija. Negalima sakyti, kad Lietuvoje daug tokių visiškai žmogaus nepaliestų vietovių. Tik kai kur, nustojus vykdyti tam tikrą veiklą, gamta pati atsikuria, o kai kur reikia jai padėti“, - kalbėjo BEF atstovė J. Sendžikaitė.
Ji pripažino, jog ekosistemą atkurti kainuoja gerokai brangiau, nei iš pat pradžių ją tinkamai apsaugoti. Tačiau tokie darbai iš tiesų duoda naudos.
Žmonės gali padaryti užtvankas ir į pelkes sugrąžinti vandenį, drėgmę, kartu – ir pasitraukusius gyvūnų, augalų, vabzdžių rūšis.
„Reikėtų stengtis išsugoti vietas, kurios yra mažiausiai paliestos ir kartu ten, kur dar galima padėti, stengtis, kad gamta „atgautų jėgas“, - tokiomis išvadomis pokalbį baigė J. Sendžikaitė.