Įdomi akimirka
Herpetologas Gerardas Paškevičius sako, kad kadras išties fantastiškas.
„Įdomu tai, kad geltonskruosčiai žalčiai beveik visada maitinasi šaltakraujais gyvūnais: varliagyviais, žuvimis ir kt. Šis gyvavedis driežas irgi puikiausiai galėtų būti tinkamas grobis. Bet šitas žalčiukas yra akivaizdžiai sočiai pasimaitinęs ir todėl driežo nečiumpa. Gyvatės tik pasitaikius progai iškart bando pasimaitinti. Tokie jau tai gyvūnai. Taigi šis atvejis – kai žaltys nesuėda driežo, nors jis net ir guli prie pat, – mums rodo, kad gyvatė yra labai sočiai pasimaitinusi“, – pasakoja pašnekovas.
Jis pridūrė, kad dažnai žmonės žalčių nevadina gyvatėmis, tačiau be reikalo – jie priklauso gyvačių šeimai: „Visi žalčiai yra gyvatės, bet ne visos gyvatės yra žalčiai.“
Anot jo, žaltys ir driežas vienas šalia kito atsidūrė ne veltui. „Viskas yra dėl konkurencijos. Arba žaltys, arba driežas atkeliavo į šitą vietą, kuri yra patogiausia toje buveinėje, norint sušilti. Vadinasi ten yra labai gerai įšildoma saulės vieta. Ir taip pat labai gera vieta, jei reikėtų sprukti nuo pavojaus: gali šokti į vandenį, bėgti į žoles ar kur palįsti. Vadinasi, šie abu gyvūnai konkuruoja dėl pačios geriausios vietos toje aplinkoje.“
Konkurencija tarp roplių – nėra retas dalykas, sako herpetologas.
„Kartais žalčiai, angys, gluodenai pasirenka ir tą pačią žiemavietę. Pavyzdžiui, atidengiame kokią numestą lentą ir matome, kad ten žiemoja skirtingų rūšių ropliai. Tai reiškia, kad tai yra geriausia toje buveinėje vieta, tinkama išlaukti pavasario“, – tikina G. Paškevičius.
Jis sako, kad dažnai zoologijos sode auginami skirtingų rūšių ropliai talpinami į tuos pačius terariumus, kad gražiau atrodytų lankytojams. Vis dėlto patys gyvūnai taip gyvendami nuolat konkuruoja tarpusavyje ir dažnai dėl to patiria stresą.
Bando griebti viską
Anksčiau Grynas lt. rašė apie atvejį, kai geltonskruostis žaltys buvo užfiksuotas ryjantis rupūžę. Šį vaizdelį netoli Balžio ežero įamžino Romantė. Tuomet G. Paškevičius aiškino, kad gyvačių apatinis žandikaulis nėra suaugęs, tarp apatinio žandikaulio yra perskyrimas ir tampri plėvelė, kuri joms leidžia labai plačiai išsižioti, o taip išsižiojusios gyvatės gali praryti ir labai didelį grobį. Vis dėlto herpetologas spėjo, kad nuotraukose matoma rupūžė nuo žalčio mėginimų ją suėsti greičiausiai išsisuko.
„Suveikė labai įdomus rupūžės gynimosi mechanizmas. Ką ji daro? Ji savo kūną pripildo oro ir stipriai išsipučia tam, kad atrodytų didesnė. Kadangi mūsų Lietuvoje gyvenantys žalčiai nemoka savo aukos smaugti, o bando ryti gyvą, kartais šita išsipūtimo taktika padeda ir rupūžė būna išspjaunama. Tačiau kartais žaltys būna labai atkaklus ir vis dėlto rupūžę praryja, nes kaip jau esu minėjęs, gyvačių apatinis žandikaulis nėra suaugęs ir jos gali ryti labai didelį grobį“, – sakė jis.
Straipsnį galite paskaityti ČIA.
Taip pat buvo dalintasi istorija ir apie iš žvejų žuvį gvelbiantį geltonskruostį žaltį.
„Žvejojome nuo lieptelio. Vyras iš sietelio išėmė žuvytes ir padėjo ant kranto. Jos pradėjo plazdėti. Žiūrime, kad plaukia žaltys ir nori išlipti ant kranto, prišliaužti prie žuvyčių. Tuomet vyras numetė žuvytę arčiau žalčio prie vandens. Šis drąsuolis pasitikėdamas mumis pasiėmė žuvytę ir nušliaužė jos ragauti“, – apie tai kaip žaltį pavaišino pietumis pasakojo Inga Nakrušienė.
Straipsnį galite paskaityti ČIA.