Mokslininkai konstatavo, kad gausialapiai lubinai lengvai išplinta laukinėje gamtoje, o ten kenkia kitoms augalų rūšims. Tačiau nemažai daliai lietuvių lubinai patinka, nes yra gražūs. Taigi atsiranda kuriozinė situacija: patys prisisėjame lubinų, o vėliau valstybė skiria lėšų, kad būtų naikinami didžiuliai lubinų plotai.
Pasistengs, kad parduotuvėse sėklų neliktų
Lietuvos gamtos fondo atstovas Danas Augutis teigė, kad šiemet Gamtos fondo bus inicijuojamos akcijos bei kalbamasi su prekybininkais, jog šie nepardavinėtų lubinų sėklų. O galiausiai bus daromas gėdos stulpas.
„Dabar mes dirbame ir surinkinėjame informaciją. Yra maždaug 10 taškų, kurie parduoda sėklas. Tai yra tiek ir mažos internetinės parduotuvės, tiek ir pakankamai didelės. Nors pagal įstatymus tai daryti yra draudžiama, tačiau sankcijos nenumatytos ir nėra, kaip nubausti tų pažeidėjų“, - teigė D. Augutis.
Pasak mokslininko, prekybininkai pažeidimą dažniausiai daro nepiktavališkai: „Netikiu, kad prekybininkai piktybiškai prekiauja tomis sėklomis. Jie tiesiog ima kažkokį paketą per daug nesigilindami, kas ten yra. Tarkime, Lenkijoje lubinas kažkodėl nelaikomas invaziniu augalu, nors beveik visose Europos šalyse jis toks yra. Prekeiviai gali iš Lenkijos atsivežti tą patį lubiną.“
Anot pašnekovo, lubinus mylintys lietuviai galėtų sėti kitas jo rūšis: „Lubinas yra labai gražus augalas, kai žydi, jis gerina dirvos būklę. Tačiau Lietuvoje yra prekiaujama keturių rūšių lubinų sėklomis, iš kurių tik viena yra invazinė. Tai yra gausialapis lubinas, kurio mums nereikėtų pirkti, o kitus lubinus mes galime pirkti, sodinti, jie nesugeba pergyventi šaltų žiemų, nepabėga iš darželio, nesulaukėja ir nepridaro bėdų aplinkinei gamtai.“
Baudos yra, bet kokios tiksliai pasakyti negali
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, kad už sėklų prekybą yra numatytos baudos, tačiau kokios jos tiksliai yra jam įvardyti buvo sunku.
„Tiksliai nežinome, bet faktiškai visuose prekybos centruose galima nusipirkti gausialapio lubino sėklų. Įstatymu yra draudžiama prekyba invazinių rūšių augalais ir gyvūnais. Gausialapis lubinas įrašytas į invazinių rūšių sąrašą ir tokia veikla yra draudžiama. Yra numatytos baudos, bet pradžioje mes įspėjame. Jeigu tai nepadės, tai pradėsim ir bausti. Lubinų naikinimui buvo skirta lėšų iš valstybės. Ką tik baigėsi invazinių rūšių projektas ir lubinai buvo naikinti. Buvo išnaikinta 160 hektarų“, - sakė V. Graičiūnas.
Paprašytas įvardyti, kokios yra baudos už lubinų prekybą, Aplinkos ministerijos darbuotojas pradėjo įnirtingai ieškoti, prie kurio Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio tai galima būtų pritempti. Ir čia pat jis pažymėjo, kad nuo kovo 1-osios bausti bus žymiai paprasčiau: „Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kuris įsigalios nuo kovo 1 dienos, galima pritempti. Galima bausti pagal prekybos taisyklių pažeidimus arba laukinės augalijos tvarkos pažeidimus. Matyt, pagal tai dabar... Tiesiogiai mes nelabai ir turime kaip bausti. Nuo kovo 1 dienos už prekybą laukiniais augalais, pažeidžiant nustatytą tvarką, bus bauda nuo 10 iki 30 eurų. Dabar irgi kažkas panašaus yra. Svetimžemių rūšių įkurdinimas gamtoje pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo 30 iki 50 eurų.“
Stebėjosi, kad žmonės augina lubinus
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas paprašytas pakomentuoti situaciją, kodėl nėra aiškiai įteisinamos baudos ir kodėl leidžiama gyventojams nusipirkti ir prisisėti invazinių augalų, o po to jie už valstybės pinigus naikinami, GRYNAS.lt teigė, kad taip neturėtų būti, tačiau taip pat neturėjo aiškaus paaiškinimo, ką reikėtų daryti.
„Jeigu mes siekiame, kad tų augalų nebūtų, neturėtų būti prekiaujama sėklomis. Bet, tiesą sakant, aš pirmą kartą girdžiu ir net neįsivaizduoju, kuris čia gali norėti pasisėti lubinų. Yra lubinai technikinė kultūra, kuri tinka auginimui ir nėra invazinė. Gal kalba eina apie tai?“ – klausė ministras.
Patikslinus, kad kalba eina apie gausialapį lubiną, kurio sėklomis yra prekiaujama, ministras stebėjosi ir teigė nematęs, kad žmonės juos augintų: „Reikia tada sunormuoti tuos dalykus, aš dabar esu komandiruotėje Klaipėdoje, grįžęs pasižiūrėsiu, kas ten per reikalai. Bet logika tai labai paprasta: jeigu tai invazinis – viskas, taškas. Aš pats tarp kitko gėlininkyste užsiiminėju, nesu matęs nei kolegų kiemuose ar kolektyviniame sode, kad kas nors pasisodintų lubiną.“