Potvynio sulaukti galime
Sąlygos kilti dideliems potvyniams, atrodo, itin nepalankios. Tačiau klimatai kaitai vis labiau veikiant gamtos procesus, potvynių tikimybė išlieka visuomet. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Stebėjimų skyriaus Hidrologinių stebėjimų poskyrio vedėjas Juozas Šimkus aiškina, kad pirmiausia, kalbant apie potvynių tikimybę, reikia išsiaiškinti potvynio apibrėžimą. Anot pašnekovo, pagal Europos Sąjungos potvynių direktyvą potvynis apibrėžiamas kaip reiškinys, kai žemės plotas, kuris dažniausiai nėra po vandeniu, tampa apsemtas. Kitaip tariant – potvynis, kai upė išsilieja iš vagos.
Tačiau hidrologiškai pavasario potvynis būna praktiškai kiekvienais metais, kai dėl tirpstančio sniego, kuris susikaupia per žiemą, upėse vandens lygis pakyla. Tokiu atveju visuomenėje jau sakoma, kad potvynis yra, nors upė iš vagos dar neišsiliejusi.
Taigi, pasak J. Šimkaus, hidrologiškai potvynis be abejo bus. Upėse vandens lygis tikrai pakils dėl tirpsiančio sniego, kurio yra beveik visoje Lietuvoje.
„Rytinėje Lietuvos dalyje yra sniego, ir kai jis ištirps, upėse vanduo pakils ir mes jau sakysime, kad tai yra potvynis. Nebūtinai jis kažką apsems, bet vandens lygis pakils. Kadangi didžioji Lietuvos teritorijos dalis yra Nemuno baseinas, kuris suteka pro Rusnę, Kuršių marias į Baltijos jūrą, tai vandens lygis gali pakilti didžiojoje šalies dalyje“, – aiškina hidrologas J. Šimkus.
Potvynio dydis priklauso nuo sniego kiekio
Vis dėlto, J. Šimkus pabrėžia, kad potvynių prognozės sausio ir vasario mėnesiams yra preliminarios. Jos priklauso nuo oro sąlygų ir, svarbiausia, sniego kiekio.
„Jeigu vasaris bus artimas daugiametėms normoms, tai sniego dar turėtų padaugėti, jo susikaups daugiau. Tuomet priklausys, koks bus pavasaris (kovas ir balandis). Jeigu žiema užsitęs, tai sniego susikaups daugiau, ir jeigu pavasaris ateis balandžio mėnesį, kai dienos ilgesnės ir yra didelė tikimybė, kad sniego tirpimas bus intensyvesnis, potvynis bus didesnis. Tačiau tai yra tik prielaidos“, – akcentuoja hidrologas.
J. Šimkaus teigimu, pagal tai, kiek šiandien Lietuvoje yra susikaupę sniego, kitą savaitę staigiai atšilus ir palijus, potvynis kiltų, kai kuriose Lietuvos dalyse (ten, kur sniego daugiau), upės iš vagos išsilietų, tačiau ekstremalių situacijų išvengti pavyktų. Tiesa, hidrologas išskiria Rusnę, kurią jau eilę metų skandina potvyniai.
„Nuo 1960 metų, kada buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė, iki praeitų metų kelias Šilutė – Rusnė, kuris dabar rekonstruojamas, neapsemtas buvo tik dvejus metus. Visus kitus metus jis buvo apsemtas. Greičiausiai, kad ir šiemet tas ruožas bus apsemtas, nors dar anksti sakyti“, – komentuoja J. Šimkus.
Grėsmingam potvyniui kilti reikalingos trys sąlygos
Stebint dabartines oro sąlygas ir preliminariai prognozuojant sausio mėnesio pabaigą – vasarį, galima sakyti, kad upėse vandens lygis pakils, tačiau ekstremalių situacijų būti neturėtų. Bet GRYNAS.lt pasidomėjo, kokios oro sąlygos gali lemti ekstremalaus potvynio Lietuvoje pradžią.
Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius aiškina, kad sąlygos žiemos pabaigoje kilti dideliam potvyniui yra praktiškai tokios pačios, kurios reikalingos pavasarinių potvynių pradžiai. Klimato kaita lemia tai, kad pavasaris Lietuvoje darosi vis ankstyvesnis svečias, todėl kartas nuo karto jau vasario mėnesį galime stebėti pavasariui būdingus gamtos reiškinius, vienas jų – pavasariniai potvyniai.
Profesorius tęsia, kad grėsmingam potvyniui žiemos pabaigoje reikia kelių sąlygų.
„Pirmiausia, turi būti sukaupta daug sniego, jis turi būti neištirpęs. Šiuo metu kažkiek jo turime, tačiau toks kiekis dar nėra rimtas ir didesnio potvynio toks kiekis nesukels. Antras dalykas, turi būti pakankamai giliai įšalusi žemė. Labai pageidautina, kad tai būtų įvykę dar iš rudens, nes kai sniegas užkloja žemę, įšalas labai smarkiai gilyn nebesiskverbia, kad ir kokie šalčiai būtų. Aišku, jeigu ateitų 30 ir daugiau laipsnių šaltis ir laikytųsi Lietuvoje bent kelias savaites, tuomet ir per sniegą žemė įšaltų. Tačiau tokie ilgalaikiai šalti laikotarpiai Lietuvoje pastaraisiais metais – itin mažai tikėtini“, – komentuoja prof. dr. G. Valiuškevičius.
Anot mokslininko, paprastai gilusis įšalas susidaro iš rudens, lapkritį – gruodį. Jam susidaryti būtinos pakankamai žemos oro temperatūros, kurių pernai rudenį nebuvo, tad įšalas nėra toks gilus ir sąlygos kilti grėsmingiems potvyniams nelabai palankios.
„Trečia sąlyga tam, kad kiltų ekstremalus potvynis, yra labai staigus oro atšilimas. Tai turi įvykti staigiai ir temperatūra turi pašokti per kokius 10 – 15 laipsnių per kelias dienas, kad sniegas staiga pradėtų tirpti didžiuliame plote, praktiškai visame baseine. Ypač greitai vanduo patenka į upes tuomet, jei sniego tirpsmo metu dar ir lyja, nes sniegas yra greičiau nuplaunamas“, – teigia pašnekovas.
Kaip jau minėta, Nemuno baseinas, kuris pro Rusnę, Kuršių marias suteka į Baltijos jūrą, apima didžiąją Lietuvos dalį, todėl esant potvyniui palankioms sąlygoms, jis gali kilti didžiojoje Lietuvos dalyje.
Staigus potvynis gali kilti dėl ledų sangrūdų
Profesorius įvardija ir papildomą grėsmingo potvynio žiemos pabaigoje sąlygą. Jis primena 2010 ir 2012 metus, kai kauniečių, gyvenančių palei Neries žemupį, namus per naktį apsėmė vanduo, išsiliejęs iš vagos. Nelaimės priežastis – ledo sangrūdos.
„Papildoma sąlygą žieminiam dideliam potvyniui gali būti ledo sangrūdos. Konkrečioje vietoje visai netikėtai paskutinius kelis dešimtmečius tokius reiškinius stebėdavom Nemuno ir Neries santakoje ir Nevėžyje. Palei Nerį įsikūrę pakaunės gyventojai tais metais pakliūdavo į išties nemalonias situacijas, nes jų namai yra pastatyti pakankamai arti upės, tad susidarius ledo sangrūdoms, jie gali būti užlieti labai staigiai. Tokiu atveju potvyniui kilti nereikia didelio vandens kiekio, tiesiog upė užsikemša ir vanduo nebeturi, kur tekėti. Tokiai situacijai susiklosčius 2012 metais potvynis įvyko praktiškai per naktį“, – pasakoja prof. dr. G. Valiuškevičius.
Mokslininkas akcentuoja, kad tokia ekstremali situacija gali kilti netikėtai, staigiai ir per trumpą laiką. Potvynių nenuspėjamumas yra vienas iš klimato kaitos padarinių, nes, pasak profesoriaus, anksčiau orai labiau pasižymėjo stabilumu, jų kaitai buvo būdingas ryškesnis sezoniškumas, tad potvyniams kilti reikėjo daugiau laiko nei šiomis dienomis.