– Papasakokite, kas yra bičių duona?
– Jei taip paprastai, tai yra suraugintos žiedadulkės. Jos yra skirstomos į anemofilines, kurias išnešioja vėjas, ir entomofilines, kurias išnešioja bitės. Atsinešusios iki korio, bitės žiedadulkę įdeda į akutę, tada apsisuka ir su galva sutrombuoja, kad neliktų oro. Taip užpildo du trečdalius akutės, o tada užpila medumi. Žiedadulkės fermentuojasi 28-35 laipsnių temperatūroje. Tai yra unikalus mikrobiologinis procesas, nes tokių sąlygų niekas nepadaro, tik bitės. Toje akutėje vyksta trys pagrindiniai procesai. Pirma, veikia bakterija pseudomonas, ji gyvena tol, kol ten dar yra oro, tai čia maždaug 5-7 dienas. Tada pradeda veikti lactobacillus bakterija, tai yra pieno rūgšties bakterija, kuri naudoja laisvą cukrų: kuo žiedadulkės saldesnės, tuo bičių duona išeina rūgštesnė. Maždaug per savaitę ji suvalgo visą cukrų ir miršta. Tada pradeda veikti grybelis saccharomyces chorus. Jis naudoja radikalų cukrų. Taigi tik po maždaug trijų savaičių žiedadulkės tampa bičių duona. Jei bitininkas per anksti išėmė korį, gaminasi ne pieno, o sviesto rūgštis ir duona dvokia. Be to, nesuveikia saccharomyces chorus grybelis, kuris yra labai naudingas mūsų žarnynui.
