Balandžio 18-ąją Panevėžio rajone esančiame Piniavos miške žmonės pastebėjo, kaip būrys varnų užpuolė voverių lizdą.
„Voveriukus užpuolė varnos ir tai pamačiusi moteris paskambino iš Panevėžio, kad mums praneštų. Ji sakė, kad varnos neša juos arba bando kapoti. Parsinešė ji voveriukus namo, bet patariau grąžinti į lizdą, nes galbūt mama grįš. Nunešė juos atgal, bet voverė nepasirodė, todėl teko mums priimti“, - sakė prieglaudos „Laukinė Lesė“ vadovė Lolita Grėblikienė.
Prieglauda priėmė tris voveraites, o mažiausiai vieną voveriuką nusinešė varna. „Laukinė Lesė“ globoja du patinus bei vieną patelę.
„Jiems apie mėnesį laiko. Vienas labai silpnas buvo ir nosytė visa kruvina, ir užsimerkęs, ir nevalgė, o dabar matome rezultatus - viskas gerai. Dabar patys valgo. Na, kaip patys - kas dvi valandas maitiname“, - šypsosi L. Grėblikienė.
Prieglauda sulaukia daug skambučių, nes žmonės nori pasiimti gyvūnėlius namo, tačiau tai yra neįmanoma.
„Labai daug norinčių auginti namuose, bet žmonės nesupranta, kad vis dėl to tai yra laukinis gyvūnas ir jis nenori būti uždarytas į narvelį. Mažuosius auginame tik tam, kad adaptuotume ir paleistume į gamtą. Galvojame, kad viskas pavyks“,- sakė prieglaudos vadovė.
GRYNAS.lt primena, kad paprastosios voverės daugiausiai gyvena spygliuočių miškuose, tačiau kartais įsikuria ir mišriuose ar lapuočių miškuose. Pastaruoju metu vis dažniau sutinkamos miestų soduose ar parkuose. Jos visai nebaikščios, kartais net ėda iš žmogaus rankų. Tačiau voverės gyvenančios miškuose žmonių neprisileidžia.
Voverės visą dieną ieško maisto. Pusę suėda iškart, kitą užkapsto slėptuvėse, taip jos ruošia žiemos atsargas. Voverės ėda kankorėžius, žiedus, ūglius, vabzdžius, grybus, riešutus, erškėtuoges. Gilių beveik neėda. Voverės patelė per metus gali išvesti dvi vadas. Vienoje vadoje būna 2-4 jaunikliai. Poravimosi sezonas yra nuo gruodžio iki liepos.
Paprastųjų voverių natūralus išplitimo arealas labai platus - gyvena beveik visoje Europoje (išskyrus stepes), kur auga spygliuočių ir lapuočių miškai, Mažosios Azijos šiaurinėje dalyje gana siauru ruožu palei Juodąją jūrą bei šiaurinėje Azijoje (išskyrus tundrą palei Arkties vandenyną) nuo Uralo iki Japonijos Hokaido salos.