„Pernai virš 2600 kartų buvo išvažiuota gesinti žolės. Per pastaruosius penkerius metus žuvo 10 žmonių, jau nekalbu apie kitus aplinkosauginius, bioįvairovės dalykus. Šiandien silpniausia vieta yra žolės degintojų suradimas, - atskleidė V. Mazuronis. - Todėl stipriname ekonominį spaudimą“.
Viceministras Linas Jonauskas teigė, kad 3 tūkst. litų bauda – ne riba. Numatomi papildomi koeficientai už žolės deginimą saugomose teritorijose, rezervatuose ir pan.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Remigijus Baniulis teigė, kad žolės deginimas priskiriamas prie menkaverčių gaisrų, tačiau tarnybai dalyvavimas gesinant tokius gaisrus kainuoja apie milijoną litų per metus.
„Ieškome visokių būdų – nuo baudų iki švietėjiškos veiklos. Svarstome ir užsienio patirtį, kad galbūt nustatyti vieną savaitę ir leisti organizuotai deginti didesnes teritorijas. Esame paieškų kelyje, kaip pažaboti beatodairiškus ir be priežiūros vykstančius gaisrus, kurie, deja, padaro žalos tiek gamtai, tiek gyventojų turtui ar net gyvybėms“, - sakė R. Baniulis.
„Prieš pirkdami degtukus žolės deginimui žmonės tegu paskaičiuoja, kiek tai kainuos“,- šmaikštaudamas spaudos konferenciją užbaigė V. Mazuronis.
GRYNAS.lt primena, kad šalia padarytos žalos gamtai, skaičiuojama ir bendroji bauda už patį deginimo veiksmą. Piliečiai gali būti nubausti nuo 200 Lt iki 1000 Lt bauda, pareigūnai – nuo 400 Lt iki 1200 Lt.
Aplinkosaugininkai pernai nustatė 28 pernykštę žolę deginusius asmenis, jiems skirta 2400 litų administracinių baudų. Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir
valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą. Jie gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 Lt baudomis.
GRYNAS.lt primena, kad degančiose pievose žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Siekiant išvengti žalingų ir sunkių padarinių aplinkai bei žmonėms būtina laikytis taisyklių - sugrėbtą žolę deginti ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, nuolat stebėti visą degimo procesą, smilkstančią ugniavietę užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir valstybinę miškų tarnybą (girininkiją). Piliečiai užfiksavę degančius žolės plotus, turi pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.