Naujuose pašto ženkluose dailininkė Greta Gruzdaitytė pavaizdavo rudąją lapę, ūsuotąją zylę ir nykstantį augalą dėmėtąją gegūnę. Kartu su juo išleidžiami ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas.
Kiekvienas iš trijų pašto ženklų kainuos po 3 Lt. Blokas „Žuvinto biosferos rezervatas“ išleistas 20 tūkst. tiražu.
Žuvintas, kurio didžioji dalis yra Alytaus rajone, – seniausia ir pirmoji Lietuvoje saugoma teritorija, profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva įkurta 1937 metais. Žuvinto ežeras dar vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu. Būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Čia stebėtos net 231 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 perėjo ar peri. Rastos 987 augalų, 105 dumblių ir 292 grybų rūšys. Žuvinto rezervate užfiksuota apie 2000 vabzdžių, 5 roplių ir 10 varliagyvių rūšių, aptikta daugiau kaip 40 rūšių žinduolių. Pačiame Žuvinto ežere plaukioja 22 rūšių žuvys.
Prie Žuvinto ežero yra mokomasis pažintinis takas su apžvalgos bokšteliu. Atnaujintame lankytojų centre įrengta moderni ekspozicija, skirta Žuvinto ežero ir jo pakrančių gamtos įvairovei ir tvarkymui. Greta – kino salė ir gamtos klasė. Daug įdomybių galima sužinoti muziejuje „Ežero evoliucija“. Kiekvieną rudenį Žuvinto biosferos rezervate rengiamos migruojančių paukščių palydos.
Faktai
Žuvinto biosferos rezervatas yra pietų Lietuvoje, beveik visas priklauso Dovinės upės baseinui (tik Žaltyčio ežeras ir apylinkės priklauso Želsvelės baseinui). Dovinė ir Želsvelė yra Šešupės baseino upės. Rezervatas apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą ir pelkes apie jį.
Rezervato plotas 5442 ha, pelkės užima 78 proc., Žuvinto ežeras 13 proc. Direkcija Aleknonyse.
Rezervatas įsteigtas 1937 m. kaip valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti Žuvinto ežero ir jį supančių pelkynų ekosistemas, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius. 2002 m. tapo biosferos rezervatu. Yra nedidelis gamtos muziejus.
Žuvintas – tai pirmasis Lietuvoje rezervatas, ilgą laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Jis įsteigtas prof. Tado Ivanausko pastangų dėka.
Iniciatorius – Tadas Ivanauskas (1882-1970), tyręs Žuvinto ežero paukščius, organizavęs kitus gamtos tyrimus. Siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, LR žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą ir 1937 m. jį perdavė Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultetui, Žuvintui nustatytas gamtos apsaugos režimas. 1946 m. tapo valstybės saugomu objektu.
Žuvinto ežeras labai seklus, dumblėtas, čia veši viršvandeninė ir povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių augalų salelių – kinių.
Prie ežero šliejasi du aukštapelkių masyvai bei didžiuliai nendrynų ir viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui priskiriama dalis Buktos girios. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, kadangi būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus.
Žuvinto rezervate užregistruotos 247 paukščių rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai migruojančių žąsų pulkai, gervės. Ežerą supančiuose miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių. Per keletą paskutiniųjų dešimtmečių ežeras labai „paseno“ nuo vandens lygio reguliavimo ir didelio kiekio trąšų bei kitų cheminių medžiagų, patekusių iš aplinkinių laukų.
Ežeras sparčiai užželia, mažėja perinčių paukščių.
Direkcijos pastate įrengta Žuvinto rezervato gamtos ekspozicija, yra 10 vietų svečių kambariai. Po ežero platybes galima pasižvalgyti iš čia pat esančio bokštelio. Nedidelėms lankytojų grupėms siūlomi 3 pažintiniai maršrutai, vienas iš jų – valtimis.