A. Salamakinas: „Chevron“ pasitraukė, nes nenorėjo mokėti sėkmės mokesčio

Antradienio vakarą visą Lietuvą pasiekė žinia, kad amerikiečių kompanija „Chevron“ traukiasi iš skalūnų dujų paieškos konkurso. Pati kompanija pasitraukimo priežastimi įvardijo nebaigtą formuoti įstatyminę bazę, tačiau netrukus kilo kitokių kalbų, kodėl „Chevron“ nusprendė skalūnų Lietuvoje nebežvalgyti. Ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje iškeltos naujos prielaidos, kas lėmė tokį sprendimą.

Kas dėl skalūnų nutarta ES

Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė mananti, kad visuomenė apie šį įvykį informuojama vienapusiškai, dėl to kaltinama tik Vyriausybė.

„Visąlaik matėme, kad net ir priėmus pataisas, vasarą kalbantis su „Chevron“, jie jokių pretenzijų nereiškė. Buvo susitinkama su vietos bendruomenėmis. Šitas pasitraukimas nėra dėl mūsų neatsakingo elgesio. Tai nėra šiaip sau paprasta žvalgyba, šios rūšies (angliavandenilių – red. past.) žvalgyba skirasi nuo naftos ir dujų žvalgybos. Lietuva padarė labai didelį žingsnį“, - sakė I. Šiaulienė.

„Vakar ES parlamentas balsavo dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įvedimų skalūnams, galime pasigirti, kad Lietuvos vardas šiame balsavime skambėjo kaip pavyzdys, kad visos šalys turėtų įsivesti PAV, nes Lietuva buvo pirmoji ES tai padariusi. Visi kalbėjo apie tai, kad Lietuva nuėjo teisingu keliu“, - sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Seimo narys taip pat paminėjo, kad ES svarstoma mažinti korupcijos lygį, sprendžiant skalūnų dujų klausimus, ir dėl to už PAV atlikimą turėtų mokėti pati valstybė, o ne atskiros užsakytos kompanijos.

„Chevron“ pasitraukimą lėmė sėkmės mokestis?

A. Salamakinas sako, kad „Chevron“ motyvas trauktis dėl įstatyminės bazės jo visai neįtikina. Jis nemano, kad tai galėjo lemti per griežti aplinkosauginiai reikalavimai.

„Manau, kad mums pavyko sutvarkyti įstatyminę bazę ir kai girdžiu, kad „Chevron“ pasitraukė dėl per griežtų reikalavimų, noriu paliesti du straipsnius. Pirma, mes įtraukėme punktą, kad skalūnų negalima ieškoti saugomose teritorijose, kur yra geriamo vandens šachtiniai šuliniai, geodeziniai šuliniai – šitie dalykai yra elementarūs.

Dvi nuostatos galėjo būti naujovė. Pirma, dėl cheminės medžiagos. Kai kas sako, kad cheminių medžiagų naudojama labai mažai – tik du procentai, bet reikia atsiminti, kad jei į vieną gręžinį pumpuojama iki 40 tūkst. kubinių metrų vandens, tie du procentai sudaro apie 800 tonų“, - aiškino A. Salamakinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad JAV teismas uždraudė „Chevron“ atskleisti jų naudojamos cheminės medžiagos sudėtį.

A. Salamakinas

Ar nėra visa esmė įnaše, kurį turėjo įnešti „Chevron“ kaip užstatą? Mes nežinome, kiek tai buvo pinigų skaičiumi – dešimt šimtas ar daugiau milijonų, tačiau tai būtų buvęs kaip sėkmės mokestis. Ar pats „Chevron“ nepareikalavo, kad jeigu nėra skalūnų dujų, tas užtatas turėtų būti jiems grąžintas?

„Nenoriu kištis į kitos valstybės įstatyminę bazę, bet mes priėmėme sprendimą, kad cheminė medžiaga prieš kiekvieną cheminį įpurškimą, turi būti patikrinta Lietuvos laboratorijoje, žmonėms turi būti parodyta, kad ten  tikrai nėra toksinių medžiagų“, - sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Jis paaiškino, kodėl įvestas toks reikalavimas:  „Kai paklausiau „Chevron“ atstovų, kas įeina į tuos 2 proc. cheminės medžiagos, jie atsakė vaizdžiai, kad tai - ką mes valgome pusryčiams. Ir dar šiek tiek medžiagos, kuria valome baseinus. Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad jeigu ten nėra toksinių medžiagų, tai neturėtų sustabdyti „Chevron“ ateiti į Lietuvą ir dėl to pasitraukti“.

Antras pakeitimas, kurį priėmė Seimas, – tai žemės gelmių įstatymo pataisa dėl vandens, kuris grįžta su dujomis į paviršių. Jis turi būti išvalytas ir patikrintas laboratorijoje ir tik po to galėtų būti pilamas į atvirus vandens telkinius.

„Jeigu šios dvi nuostatos netiko „Chevron“, manau, kad Lietuva ir Aplinkos apsaugos komitetas padarė labai gerą darbą. Mes negalėjome rizikuoti mūsų vandeniu, gamta ir žmonių sveikata“, - spaudos konferencijos metu kalbėjo Seimo narys.

Kalbėdamas apie skalūnus, A. Salamakinas iškėlė savas prielaidas, kas galėjo lemti „Chevron“ pasitraukimą: „Esmė ne įstatymų bazė. Tai tik mano prielaidos, nes visos informacijos neturiu, bet ar nėra visa esmė įnaše, kurį turėjo įnešti „Chevron“ kaip užstatą? Mes nežinome, kiek tai buvo pinigų skaičiumi – dešimt, šimtas ar daugiau milijonų, tačiau tai būtų buvęs kaip sėkmės mokestis. Ar pats „Chevron“ nepareikalavo, kad jeigu nėra skalūnų dujų, tas užtatas turėtų būti jiems grąžintas? Mano prielaidos yra tokios, kad būtent dėl to jie pasitraukė iš Lietuvos“, - savo nuomonę dėstė A. Salamakinas.

Nieko nepraradome, nes išlaikėme teisę į savo dujas

LSDP frakcijos narys Arūnas Dudėnas konferencijoje taip pat tarė savo žodį. Jo teigimu, Lietuva net ir pasitraukus amerikiečių kompanijai, iš esmės nieko daug neprarado, nes vis tiek išlaiko teisę į savo dujas.

„Mokslininkai buvo pateikę studiją, kur pasakyta, kad galbūt tų dujų yra už šimtą milijardų. Jeigu mes būtume tą teisę į dujas atidavę už 80 mln., tai pasvarstykime, ar Lietuva šioje vietoje pralaimėjo. Kitas niuansas – viešoje erdvėje sklandančios spekuliacijos, kad Lietuva prarado energetinę nepriklausomybę ir pan., nebūkime naivūs – negalvokime, kad tas dujas Lietuva būtų pirkusi ženkliai pigiau, ji jas įsigytų už rinkos kainą“, - sako pastebėjimus išsakė A. Dudėnas.

Kompanija kaltina nestabilią politinę aplinką

DELFI primena, kad antradienį paaiškėjus apie „Chevron“ žingsnį buvo gauta informacija apie pačios bendrovės laišką, kuriame - užuominos apie piktybišką kai kurių politikų veiklą.

DELFI pavyko gauti oficialaus „Chevron“ laiško, adresuoto premjerui ir aplinkos ministrui, kopiją. Jame amerikiečių kompanija ne tik dėlioja oficialiai pateikiamus motyvus, bet ir užsimena nebegalinti plėtoti skalūnų dujų projekto dėl nestabilios politinės aplinkos.

„Greta kitų teisės aktų, visa eilė naujų teisės aktų buvo priimta net ir po 2013 m. rugsėjo 16 d., kuomet „Chevron“ buvo pripažinta konkurso laimėtoja. Vertinant visa tai bet kurio protingo investuotojo akimis, yra akivaizdu, kad investicinė ir teisinio reguliavimo aplinka, daranti įtaką Šilutės-Tauragės ploto ekonominiam potencialui, iš esmės pakito nuo mūsų pasiūlymo pateikimo pagal konkurso sąlygas dienos“, - rašoma dokumente.

DELFI žiniomis, apie „Chevron“ netenkinančius politinius sprendimus Vyriausybė buvo informuota bent prieš penkis mėnesius. Apie tai liudija ir oficialus „Chevron“ laiškas – jame Vyriausybei siūloma pasižiūrėti pakartotinai pridedamo šių metų gegužės 8 d. rašto turinį.