Kompanija „Coca-cola“ bendradarbiauja su Laukinės gyvūnijos fondu (WWF), kurio mokslininkai apskaičiavo, jog šįmet ledo plotas Arktyje buvo mažiausias, o rūšys, gyvenančios ant ledo, skaudžiai pajuto klimato atšilimo padarinius.
Šalia lokių - vaikai ir suaugusieji
Viešinimo kampanija prasidėjo Londono Mokslo muziejuje, kur specialiai įrengtoje salėje kiekvienas galėjo pasijusti, tarsi tupėtų ant ledkalnio šalia dūkstančių lokiukų ir jų mamos.
Tai leido virtualios realybės technologijos.
Lankytojų čia buvo gausu. Ledkalnis „raukšlėjosi“ nuo mėginimų pasiekti ar paglostyti virtualius lokius. Mažyliai tiesė rankas į lokiukus tuomet, kai ledas imdavo aižėti ir visa meškų šeima vienas po kito įslysdavo į vandenį. Vėliau pristatyme kalbėję Didžiosios Britanijos mokslininkai teigė buvę sužavėti, kaip aiškiai virtualių lokių kūrėjai atskleidė ryšį tarp patelės ir jos jauniklių, bei įtemptą situaciją, kai ledas ima aižėti ir iki tol smagiai dūkusi šeima išskiriama.
Idėja – gera ir įtraukianti. Tačiau bepigu glostyti virtualų lokį, kai tikrųjų lokių problema – sudėtingesnė nei trimatės grafikos kūrimas. Ledas Arktyje tirpsta dėl klimato atšilimo, dėl jį skatinančių anglies dvideginio emisijų tonomis į mūsų atmosferą.
Ir nors bendrovė – galinga, o jai talkins kvalifikuotų aplinkosaugininkų, mokslininkų ir tyrėjų komanda iš Pasaulio gyvūnijos fondo (World Wide Fund), stebint nuotraukoms su lokiais pozuojančius jaunuolius galvoje sukosi klausimas – kuo padės tie žadami 3 milijonai eurų? (tiek „Coca-cola“ pažadėjo paaukoti per trejus metus). Kaip pinigai, net jei jų bus suaukota dar daugiau, pristabdys klimato atšilimą?
Laimingi lokiai reklamoje, kovojantys dėl išlikimo - realybėje
Mokslininkų skaičiavimais, jei toliau gyvensime taip, kaip iki šiol, 2050-aisiais Arktyje neliks ledo – vien vanduo. Taigi iki šio momento gyvens dar viena lokių karta. Ar žavi lokio patelė ir du jaunikliai ant tūkstančių, ne, kur ten - milijonų - „Coca-cola“ skardinių tebus mielas paveiksliukas, ar iš tiesų privers kažką keisti savo gyvenimo būdą dėl jų gerovės?
Tiesa konkrečių pasiūlymų, ką galėčiau padaryti dėl lokių (be pinigų aukojimo, žinoma), minėtoje svetainėje nedaug: „mažiau arba visai neskriskite lėktuvu, naudokite žaliąją energiją, suraskite kitų būdų nukeliauti iš taško A į tašką B.“
Arkties gyventojus sunku įtikinti saugoti didžiulius plėšrūnus
Užtat svetainės lankytojai pasitinkami įspūdingais vaizdais - galite pamatyti kompanijos „Warner Bros Pictures“ bei režisieriaus Macgillivrey Freeman kurto filmo „Į Arktį“ ištraukas. Filmas per projekto pristatymą didžiuliame ekrane demonstruotas žurnalistams. Jį įgarsino aktorė Meryl Streep, o jausmingos situacijos sustiprinamos Paulo Mc'Cartney dainomis.
Peržiūrėję jausmingą filmą galite paaukoti Arkties fondui. O kokia viso to nauda?
„Mums svarbus vartotojų pasiekiamumas visame pasaulyje, ši garsi, didelė, visur atpažįstama kompanija keliauja per pasaulį su aplinkosaugos žinute. Bet pinigai - taip pat svarbūs. Paėmę juos mėginsime užpildyti žinių apie baltuosius lokius spragas. Mes vis dar daug ko nežinome apie juos, nors į Arktį jų stebėti ir tyrinėti keliauju jau daugybę metų, - dėsto WWF baltųjų lokių apsaugos programos vadovas Goeffrey S. Yorkas. - Nežinome, kaip jie elgsis toliau, kai ledo vis mažės. Dalis šių pinigų taip pat bus skiriama, kaip mes vadiname, globaliam energetikos darbui, kai skatinsime bendrovės mažinti anglies dvideginio išmetimus. Mums taip pat reikia daug dirbti su vietinėmis bendruomenėmis. Gana lengva sėdėti Londone ir kalbėti apie didžiausią pasaulio sausumos plėšrūną. Tiems, kurie gyvena baltųjų lokių gyvenamose teritorijose – tai grėsmė. Meškos gali sužaloti žmones. Tik dažniausiai nutinka taip, kad visgi žmogus sužaloja jas. Sieksime vietinius mokyti ir suteikti reikalingų įrankių, kad galėtų saugiai gyventi šalia baltųjų lokių, saugiai šalia jų jaustis“.
Gėrimo skardinės pasipuoš meškomis
„Pažvelkite, kokius klimato pokyčius šiuo metu patiriame! Turėtume suvokti, kad reikia pradėti kažką daryti, imtis veiksmų savo kasdieniame gyvenime, mažinti anglies dvideginio emisijas. Jei kiekvienas gyventume ekologiškiau, tvariau, įdėtume nors truputį pastangų – pagalvokite, kokį didžiulį efektą tai turėtų! Tereikia sujungti kiekvieno nedideles pastangas,“ - tikino mokslininkas.
„Coca-cola“ atstovė Ulrike Sapiro tikina, kad projektas ir baltųjų lokių problemos viešinimas turėjo didelį pasisekima už Atlanto, kur pirmausia ir buvo pradėtas.
„Praėjusiais metais ta pati kampanija - „Arctic home“ (taip vadinasi „Coca-cola“ baltųjų lokių gelbėjimo kampanija, - red. past.) buvo aktyviai populiarinama JAV bei Kanadoje. Jos metu pavyko surinkti 2 milijonus dolerių ir daugelis žmonių suprato problemą, apie kurią kalbame. Problemos suvokimas išaugo nuo 38 proc. iki 52 proc. - tai fantastiškas pasiekimas! - džiūgavo moteris. - Šiais metais ją pristatome Europoje ir norime pakartoti savo pasiekimus. Žinutę apie baltuosius lokius skelbs daugiau nei 3 milijonai mūsų pakuočių. Mes apie tai kalbėsime per televizijas, radiją, internetinėje žiniasklaidoje. Jūs klausėte apie fondą – taip, finansuosime WWF Arkties fondą tiesiogiai kaip kompanija, tačiau tuo pačiu skatinsime savo pirkėjus aukoti šiam fondui.“
9 proc. sumažino CO2 išmetimus
Mėginu įsivaizduoti 14 proc. išaugusio visuomenės suvokimo naudą. Ar jie visi nebeskraido lėktuvais ir mažiau važinėja automobiliais?
„Norėtume, kad žmonės suprastų, ką jie gali pakeisti savo kasdieniniame gyvenime, kad sumažintų savo „anglies dioksido pėdsaką“ (anglies dioksido emisijas, atsirandančias dėl naudojimosi transportu, namų šildymo ir pan., - red. past.), kaip jie gali sumažinti bendras anglies dioksido emisijas, dėl kurių ir vyksta klimato atšilimas bei baltieji lokiai patenka į pavojų. Taigi norime kelti visuomenės susidomėjimą šiuo klausimu, paskatinti mažus pokyčius kiekvieno iš mūsų gyvenime ir kartu palaikyti Pasaulio laukinės gyvūnijos fondą jų darbe,“- toliau pasakoja kompanijos „Coca-cola“ atstovė.
Sutinku, kad tikslas – teigiamas ir sveikintinas. Tik čia natūraliai kyla klausimas, ar „Coca-cola“ - milžiniška kompanija su milžiniškomis gamybos apimtimis padarė ką nors, kad sumažintų savo „riebų“ anglies dioksido pėdsaką pasaulyje? U. Sapiro vėl grįžta prie procentų.
„Žinoma, kad imamės veiksmų. Nuo 2007-ųjų bendadarbiaujame su WWF. Jie siekia, kad įmonės imtųsi pokyčių trijose srityse: skatintų vandens apsaugą, mažintų anglies dioksido išmetimus bei palaikytų tvarų, atsakingą žemės ūkį. Su WWF pagalba anglies dioksido mažinimo sprendimai palietė visą mūsų gamybą. Pradėjome rūšiuoti šiukšles, kad jas būtų galima perdirbti. Nuo 2004 -ųjų savo visus anglies dioksido išmetimus sumažinome 9 procentais. Tai gana didelis kritimas ir toliau esame įsipareigoję mažinti šiuos išmetimus. Tiesa, galvojame, kad pokyčiai būtų efektyvesni, jei įtikinti ir vartotojus imtis veiksmų,“ - dėsto už projektą atsakinga atstovė.
WWF atstovas patvirtina, kad kompanija ėmėsi veiksmų. G. S. Yorkas pabrėžia, kad 9 proc. sumažintos anglies dvideginio emisijos prilygsta „milijonų žmonių padarytam pokyčiui“.
„Kartu, pakviesdamas tokią kompaniją geram bendram projektui, įtrauki ir kitus. „Coca-cola“ įtaka – didelė, žinutė greitai plinta po pasaulį. Slapčia tikimės, kad kitos didelės ir galingos kompanijos norės neatsilikti ir mes kursime tvarios plėtros verslo tinklą. O ką mes galime padaryti, tai visuomet įsigydami prekę klausti savęs: „Ar ši kompanija atsakinga? Ar tausoja aplinką?“, jei ne – tiesiog nepirkti jos produkcijos. Vartotojai turi turėti tokią sprendimo teisę,“ - svarsto Arkties tyrinėtojas.
Šalių vyriausybės tarsis dėl lokių?
Tačiau vartotojų pastangos ir pokyčiai kasdieniniame gyvenime vis dar kelia abejonių. Daugumos nepavyksta įtikinti rūšiuoti, dėl ateityje galimai mažesnių mokesčių už atliekų tvarkymą. O čia – mažiau skraidyk, mažiau važinėk automobiliu, mažiau naudok energijos apskritai. Dėl lokių. Arktyje.
Mintyse jau skaitau komentarus, kuriuos, išvertus į cenzūrinę kalbą, galima būtų sutraukti į „Dar ko?!!“
Todėl nusprendžiu verčiau pasiteirauti, ką tuo metu veiks 3 milijonais eurų savo galimybes išplėtę mokslininkai. U. Sapiro teigia, kad pinigai bus panaudoti 5 projektams.
„Šie pinigai bus skirti išimtinai tik pagalbos Arkčiai programai. Jie padės informuoti žmones, kad reikia mažinti anglies dvideginio emisijas, taip pat vykdomi 5 baltųjų lokių ir Arkties apsaugos projektai. Vienas iš jų skirtas apsaugoti tam tikrą teritoriją – joje ledas laikysis ilgiausiai. Kiti – įvairūs tyrimai, skirti surinkti daugiau informacijos apie baltuosius lokius ir jų gyvenimą. Dar vienas projektas skirtas vietiniams gyventojams mokyti – kad jie išmoktų gyventi su baltaisiais lokiais arčiau jų gyvenamųjų namų. Traukiantis ledui lokiai atsiduria arčiau žmonių, - vardija „Coca-cola“ atstovė. - Penktas veiksmas – tai aukščiausio lygio vadovų susitikimas dėl baltųjų lokių, skirtas tam, kad WWF mokslininkai priverstų politikus, sprendimų priėmėjus atkreipti dėmesį į šią problemą ir pastarieji imtųsi veiksmų lokiams apsaugoti.“
Dirbtinio ledo lokiai nepripažins
Geofrrey S. Yorkas iš WWF daugiausiai kalba apie „paskutinio ledo“ išsaugojimo projektą. Tyrinėtojas džiaugiasi, kad veiksmų imtasi ne per vėlai – didžiausias sausumos plėšrūnas vis dar gyvena didžiojoje dalyje populiacijos paplitimo teritorijų.
„Mes šiuos pinigus siekiame panaudoti saugojimui teritorijos, kurią pavadinome „paskutinis ledas“ (teritorijos plotas - apie 1,4 mln kvadratinių kilometrų). Ji bus labai svarbi baltiesiems lokiams ir kitiems nuo ledo priklausomiems gyvūnams. Kadangi žinome, jog ledas pamažu traukiasi, stengiamės modeliuoti situaciją, kurios teritorijos išliks ilgiausiai. Gerai, kad turime šiek tiek laiko. Dėl to galime tirti, pasiruošti šių teritorijų išsaugojimui. Negalime Arktyje sumontuoti plaukiojančių salų iš plastiko, pavyzdžiui. Jūros ledas baltiesiems lokiams yra kur kas daugiau nei tiesiog plaukiojanti platforma, - dėsto mokslininkas.- Visai Arkties mitybos grandinei šis ledas yra būtinas. Kai jis ištirps, žemyno ekosistema drastiškai keisis. Žinoma, mitybos grandinės viršuje vis tiek turėsime baltuosius lokius ir orkas – tačiau jų gyvenimas bus ženkliai pakitęs. Šios rūšys tuomet bus linkę į išnykimą.“
Nežinia laimei ar nelaimei Arktis yra žemynas, kuriame gausu ne tik ledo. Tai gali sukelti problemų, siekiant išsaugoti jo gyventojus.
„Žinote, kai kurios lokių gyvenamų teritorijų turi žuvies. Arba naudingųjų iškasenų. Žmonės labai nori šias gėrybes iš Arkties pasiimti. Mums reikėtų apginti labiausiai pažeidžiamas gyvenamąsias buveines, ypač tokių rūšių, kaip baltasis lokys. Norėtume užtikrinti, kad jei kur nors ir prasidės naudingųjų išteklių gavyba, ji būtų atliekama gamtai nekenkiančiu būdu, tinkamoje vietoje bei tinkamu laiku,“- kalba verslininkų suvaržymams nusiteikęs G. S. Yorkas.
Kanibalizmas pasireiškia dėl maisto stygiaus
Natūralios aplinkos tyrimų tarybos, įsikūrusios Jungtinėje karalystėje, atstovų teigimu, Arktyje savo tyrimus atliko apie 13 tūkst. mokslininkų. Tačiau vis dar iki galo neaišku, kaip čia gyvenantys organizmai ir gyvūnai reaguoja į klimato šilimą, kaip prie jo prisitaiko.
Kol kas labiausiai mokslininkus nustebinęs vaizdas – kaip didžiulis plėšrūnas keliauja ledu, kuris nebeišlaikytų žmogaus, atsargiai, tarsi baleto šokėja per sceną. Tačiau iš sraigtasparnio matyti, jog ledas baigiasi ir toliau gerus kelis šimtus kilometrų driekiasi vanduo.
Baltųjų lokių patelės, būdamos itin stambūs gyvūnai, gali nuplaukti iki 100 kilometrų be sustojimo. Jos tą ir daro, ieškodamos maisto, kurio pradeda stigti. Būtent dėl maisto stygiaus pasireiškia lokių kanibalizmo atvejų, kai patinai drasko ir ėda mažus jauniklius.
Patelės jauniklius prižiūri apie 2,5 metų, visą tą laiką jos yra pasiruošusios juos apginti ir nuo neprognozuojamų patinų.
Arkties klimatas šiltėja greičiau, nei visame likusiame pasaulyje. Pačiame lede glūdi dideli kiekiai vadinamųjų šiltnamio dujų, taigi kuo daugiau jo ištirpsta, tuo didesni jų kiekiai papildomai išskiriami šiame regione.
Ledas šiuo metu tirpsta po 11 proc. per dešimtmetį, apsunkindamas baltiesiems lokiams sąlygas maitintis, daugintis.
Aplinkosauininkai įsitikinę, jog apie jokią dujų ar naftos gavybą šiose teritorijose negali būti nė kalbos - tokia veikla yra pernelyg rizikinga tokiam jautriam regionui.
Ar jie bus išklausyti Arktimi ir jos turtais susidomėjusių šalių? Ar kampanija išties privers gyventojus bent minimaliai keisti savo įpročius? Reikia tikėtis, nes CO2 emisijų mažinimas padėtų ne tik baltiesiems lokiams. Jis būtų naudingas apskritai viso pasaulio klimatui ir gamtai.