"Gražiausi pojūčiai išplaukia iš paslapčių. Tai pojūčiai, kurie stovi prie lopšio tikrojo meno ir tikrojo mokslo. Žmogus, kuris šito jausmo nežino, žmogus, kuris jau nebemoka stebėtis ir kuris nemoka žavėtis, yra praktiškai miręs. Yra kaip užgesusi žvakė", - rašė Albertas Einšteinas.

Pažinimo džiaugsmas jaudina ir suteikia ne mažiau adrenalino, nei ekstremaliausi dalykai. Tai niekada nesibaigiantis žaidimas ir jo geriausia dalis yra ta, kad žaisti galima  būnant bet kokio amžiaus ir bet kur - medžiagos niekada nepritrūksta - priešingai, jos daugėja. Taip, tarsi liptum į kalną, ir galėtum aprėpti vis daugiau ir daugiau vaizdo.

Augalų mylėtojai - ne išimtis, taigi  ši A. Einšteino frazė puikiai tinka ir mums.

Augalai - plati sąvoka, apimanti labai skirtingas sritis. Bet čia kiekvienas turi galimybę susidurti su savo asmeniniais iššūkiais. Kai buvau maža, pirmosios sėklos, kurias pasėjau, buvo iš "Rugelio" duonos iškrapštyti grūdai. Ir man buvo nė motais, kad jie buvo, žinoma, kepti.

Beveik kiekvienas augalų mylėtojas  pradėjo savo "karjerą" nuo panašių veiksmų. Žemė ir sėkla turi susitikti, tad kodėl gi jiems nepadėjus? Vienos iš pirmųjų, slapčia keliavusių į kambarinių augalų vazonėlius, buvo citrinų ir mandarinų sėklos. Vėliau buvo išbandytos visos, išimtos iš pirktų turguje vaisių - churma, granatmedis, finikai...

Kitas etapas, manau, irgi daug kam puikiai pažįstamas. Tai  prekybos centruose atsiradę egzotinių augalų vaisiai. Avokado sėklos, pastatytos vandens stiklinėje ant trijų dantų krapštukų kombinacija yra tiesiog klasika. O tada.....mangai, pasifloros, anonos, karambolos, kiviai, ...Tiems, kurie išliko citrusinių gerbėjais, irgi atsivėrė nauji horizontai. Buvo galima auginti poskiepius, o į juos skiepyti nuo mažiausio kinkano iki greipfruto - tai vienas iš būdų, kaip praplėsti kolekciją - įvairiomis veislėmis pagausinti kiekvieną rūšį.

Tačiau akivaizdus vazonėlių pagausėjimas nėra vienintelis dalykas, kurį įgyjame.

Kažkada sėklą kyštelėti į žemę jaunajam botaninių paslapčių gerbėjui ir buvo pradžia.

Bet pažengusiems pradžia yra kitur.

Surinkti informaciją,  tinkamai pasiruošti - štai  kur pradžia. Ir tai nėra vien tik žemės (substrato) paruošimas - tai dirvos paruošimas visomis šio žodžio prasmėmis. Renkama informacija nusiveda klaidžiais takeliais, ir, pradėjęs domėtis augalu, nejučia pasijunti bestudijuojąs geografiją, istoriją, chemiją, kulinariją, menus...

Kai informacijos nepakanka, netrunkame ir naują kalbą išmokti. O su aplinkiniais  seniai kalbamės kitokia kalba - tarsi būtume vieno kraujo šeima. Tik tas kraujas - žalias.

Nesunku surasti ir tiesiogines paraleles tarp augalo ir žmogaus - simbolines ir net fiziologines. Tai gali būti puiki tema naujiems Jūsų atradimams. Kuo mes esame panašūs ir kodėl?

Atsiųskite savo "augintinių" nuotraukas, rašykite apie juos rašinius, kuriuose galite dalykiškai išdėstyti Jūsų numylėtiniui reikalingas sąlygas. Arba tai gali būti literatūrinis kūrinys, išreiškiantis meilę Jūsų pasirinktajam augalui.

Nuotraukos ir rašinius siųskite elektroniniu paštu konkursas@bonsaivilnius.lt.

Konkursą organizuoja Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakultetas, savaitraštis „Žaliasis pasaulis“, GRYNAS.lt, svetainė BonsaiVilnius.lt.