„Man ne tik patinka, aš myliu įvairovę“, - emocingai paaiškina K. Rapfas, paklaustas, kam jam šitokia daugybė veislių. Ūkininkas, į Vilnių atvykęs kartu su kolege Iga Niznic iš nevyriausybinės organizacijos „Nojaus Arka“, vienijančios tūkstančius Austrijos sodininkų ir smulkių ūkininkų, išskirtiniame interviu GRYNAS.lt sutiko pasidalinti savo patirtimi.
Rinka ekologiniams produktams jau buvo pasirengusi
Austras pasakoja savo ūkį kūręs nuo nulio, tačiau iš karto žinojo, kad norės užsiimti tik ekologiniu ūkininkavimu. Įsikūręs Rytų Austrijoje, netoli Vengrijos sienos, jis ėmėsi daržovių ir vaisių auginimo bei vyno gamybos. Kadangi regione, kur vyras ūkininkauja, vyrauja žemyninis klimatas (vasaros būna karštos ir sausos, o žiemos šaltos), tokiomis sąlygomis gali augti daugybė augalų veislių.
Iš pradžių K. Rapfas buvo išsirinkęs apie 125 veislių vaisių ir daržovių, o per dešimtmetį gerokai išsiplėtė ir šiuo metu valdo apie 65 ha žemės sklypą, kuriame auga beveik 1000 augalų veislių. Austras pasakoja sėjantis daug tradicinių sėklų ir augina beveik viską - pradedant pomidorais, paprikomis, baigiant baklažanais, moliūgais, agurkais ir t.t.
Paklaustas, ar tuo metu, kai nusprendė rinkai pasiūlyti sveikų produktų, jų pasiūlos trūko, jis teigė, kad anaiptol. Ekologinės ūkininkystės judėjimai Austrijoje prasidėjo labai anksti – dar šeštajame dešimtmetyje ir šios ūkio šakos atstovai patirties sėmėsi iš „pionierių" Šveicarijoje ir Vokietijoje.
„Kai Austrija įstojo į Europos Sąjungą 1995 metais, ekologinių ūkių savininkai turėjo galimybę gauti subsidijų, ūkininkai dosniai naudojosi tokia finansine pagalba. Tuo pačiu metu didžiausias prekybos tinklas „Biller“ pradėjo programą, siūlydamas ekologinę produkciją savo pirkėjams. Jie daug investavo sukurdami savo ekologinės produkcijos prekės ženklą ir dėl to išaugo ekologinės produkcijos poreikis - tiek grūdų, tiek daržovių, vaisių, mėsos, pieno produktų“, - prisiminė K. Rapfas.
Jo teigimu, 2004 metais maždaug 10-15 proc. žemės ūkio sudarė ekologiniai ūkiai. Šiuo metu šis rodiklis siekia 22 proc., tačiau tikimasi, kad dar paaugs iki 25 proc.
Stebina kainos
Esame įpratę, kad dauguma ekologiškų produktų būna žymiai brangesni nei įprastiniai ir juos įpirkti gali toli gražu ne kiekvienas. Svečiai iš Austrijos tikina, kad jų šalyje padėtis geresnė nei daugumoje kitų Europos šalių.
K. Rapfas, paklaustas, kiek šiuo metu ekologiniai produktai sudaro bendros žemės ūkio produktų rinkos, teigė, viskas priklauso nuo konkretaus produkto, bet vidutiniškai ekologinė produkcija siekia apie 10 proc.
Nenaudoja trąšų ir apsieina beveik be technikos
Ekologinio ūkio savininkas dar labiau nustebina prasitaręs, kad 65 ha sklype dauguma darbų atliekama rankomis.
Vyras prasitaria ūkyje nenaudojantis ir trąšų, nors tai daryti ekologiniuose ūkiuose su tam tikromis sąlygomis leidžiama: „Asmeniškai nenaudoju jokių trąšų, nors ekologinio ūkininkavimo reikalavimuose yra sąrašas ekologinių trąšų, kurias galima naudoti – ,pavyzdžiui, gyvulių mėšlą. Bet aš, tarkime, nelaikau jokių gyvulių. Taip pat galima įsigyti ekologinių trąšų, kurios yra surašytos specialiuose kataloguose. Aš to nedarau, nes mano asmeninė filosofija tokia, kad noriu gauti derlių tokį, kokį geba užauginti pati žemė. Noriu jausti produkcijos gamybos ciklą. Jeigu dalis mano žemių duoda mažesnį derlių, kita dalis duoda didesnį. Stengiuosi atrinkti geriausias veisles, kurioms esamos aplinkos sąlygos būtų tinkamiausios“, - paaiškina.
Kodėl vertingesnė mažesnė daržovė?
Dažnai vartotojai mano, kad kuo didesnį vaisių ar daržovę įsigis, tuo ji bus geresnė. Tačiau tiesa ta, kad didesnėje daržovėje ar vaisiuje tiesiog susikaupia daugiau vandens.
Jis pabrėžia visą ūkio produkciją auginantis darnoje su gamta - ką gamta duoda, tą augalai ir pasisavina. Jeigu mes jiems duodame pakankamai laiko, paaiškina K. Rapfas, jie mums atsilygina didesne maistine verte, kuri reikalinga mūsų organizmams. Jeigu mes juos „skubiname“, sukeliame stresą – su trąšomis, pesticidais, jie irgi duoda derlių, bet jis nėra toks vertingas, koks galėtų būti, jei leistume jiems augti patiems, tiki austras.
Austrai, anot ūkininko, vertina ekologišką produkciją ir vietinius produktus, o tai labai geras ženklas vietos ūkininkams. „Austrų vartotojai labai pasitiki vietos gamintojais, jų siūlomos produkcijos kokybe ir jeigu jie gali rinktis – didžioji dauguma nori vietinių produktų, net jeigu užsienietiška produkcija yra šiek tiek pigesnė“, - pastebi K. Rapfas.
Tiki, kad galėtume visi valgyti vien ekologišką produkciją
Austras, paklaustas, ar tiki, jog kada nors išauš diena, kada visi valgysime tik ekologišką maistą, teigė, kad tai tikrai būtų įmanoma, tačiau tam reikia atitinkamų politinių sprendimų ir politinės valios.
Jo kolegė I. Niznic akcentavo, kad šiuo metu reikėtų galvoti ne apie produkcijos kiekį, o kokybę, nes pasikeitė tiek bendrosios demografinės aplinkybės, tiek žmogaus gyvenimo būdas.
„Tuo metu, kai ES buvo įsteigta, teko spręsti klausimą, kaip pamaitinti žmones, kurių populiacija po karo išaugo, dabar yra kitokia situacija – turime spręsti maisto švaistymo problemą – kasmet milijonai tonų maisto yra išmetama lauk. Antra, turime spręsti nutukimo problemą. Manau, kad turime į žemės ūkio produkciją žvelgti plačiau ir galvoti, ar tikrai turime gaminti vis daugiau ir daugiau, ar mums to tikrai reikia, ar geriau koncentruotumėmės į kokybę. Ir tai nėra klausimas individualaus žmogaus poreikių, tai visuomeninis klausimas – žmonės gyvena vis ilgiau ir sveikatos klausimai yra visiems svarbus“, - kalbėjo nevyriausybinės organizacijos „Nojaus arka“ atstovė.