Nuo kvepalų iki vaistų
Bebrų sruoglius sudaro bebrų patinėlių analinės išskyros. Medžiaga, kurią išskiria bebras, dar kitaip vadinama muskusu (lot. Castorium). Ji jau visą amžių naudojama maisto ir parfumerijos pramonėje. Maisto gamyboje ji naudojama itin plačiai – pradedant pudingais, saldainiais, guma ir net ledais.
Bebro liaukos yra plačiai naudojamos liaudies medicinoje. Žinoma, kad bebro liaukose esantis muskusas įtrauktas į 300 vaistų receptūrų. Muskusas yra vienas žymiausių pasaulio kvapų. Tibeto medicinoje jis vadinamas didžiuoju kvapu, nes nėra stipresnio kvapo, kuris taip ilgai išsilaikytų. Muskusas nuo senų laikų naudojamas kaip dezinfekuojanti priemonė prieš įvairius virusus, bakterijas, grybelius, taip pat kaip toksinus iš organizmo valanti priemonė, skatinanti medžiagų apykaitą ir t.t. Taip pat kalbama, kad bebro liaukų, kuriose yra muskuso, užpilai gerina vyrų potenciją.
Bebrus medžioja pats prekeivis
Viename iš skelbimų rašoma, kad 100 g bebro sruoglių (liaukų) kainuoja 70 eurų (242 Lt). Šis produktas padeda nuo impotencijos, prostatito, hipertonijos ir daug kitų negalavimų, duoda energijos organizmui visai dienai daug daugiau nei bet kokie kiti energetiniai gėrimai.
Taip pat teigiama, kad bebro sruogliai padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje bei vėžinių ląstelių dauginimąsi organizme.
„Aš jas parduodu džiovintas. Žmonės jas užsipila spiritu arba stipria samane, - pasakojo skelbimo autorius. - Tai - kaip kieti kiaušiniai, sudžiovini juos, užpili, palaikai dvi savaites ir galima vartoti“.
Už sudžiovintų liaukų kelis gramus, kurių užtenka vienam užpylimui spiritu, prašoma 15 eurų.
„Daug kas perka, nuolat yra klientų – vieni cholesterolį mažina, kiti nuo kitų ligų, kas su kuo susiduria. Kita vertus, negali pasakyti, kas žmogui gali padėti – daug kas perka, naudoja, sako, padeda. Gal čia nusiteikimas. Juk gydo ir zuikio, ir barsuko taukai...Taip ir bebro liauka“, - sakė medžiotojas, pardavinėjantis bebrų sruoglius.
Vyras pripažino, kad tokiam produktui negali suteikti jokios garantijos, kad tikrai padės, tiesiog jis pats medžioja bebrus ir išėmęs liaukas neturi kur dėti, todėl ir siūlo kitiems nusipirkti.
Paplitę tarp medžiotojų
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vyr. specialistas Saulius Tuska GRYNAS.lt patikino, kad atskirų leidimų, kad būtų galima naudoti ar parduoti bebrų liaukas – sruoglius - nereikia. Tai nėra kažkaip atskirai reglamentuota.
„Toks dalykas (sruoglių naudojimas – red. past.) tarp medžiotojų tikrai paplitęs, esu girdėjęs, kad vieni jais tepasi, kad neužuostų žvėrys kvapo. Medžioklės taisyklėse tikrai nėra minimi jokie leidimai“, - teigė S. Tuska. Darbo praktikoje su pažeidimais šioje srityje susidurti inspektoriams netekę.
Vaistininkas: kai pradeda gerti valgomais šaukštais, tai mane gąsdina
Vaistininkas, liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius, GRYNAS.lt paklaustas apie bebrų liaukų gydomąsias savybes, patvirtino, kad šis produktas jų tikrai turi. Tačiau kaip ir daugumą vaistų jį reikia naudoti išmintingai.
Anot jo, ir pats bebras savo liauką naudoja gydymosi tikslams. „Net jeigu spąstuose jam nukerta leteną, jis ją susigydo liaukomis, nes juose yra stiprių bakteriocidinių savybių. Romėnų laikais paplito istorija, minima senuosiuose raštuose, kaip bebras nusiplėšė savo sėklides ir metė jas į medžiotojų pusę, kad tik liktų gyvas, nes tas dalykas yra aukso vertės“, - sakė V. Skirkevičius.
„Jis gali turėti įtakos ir vertės ir moterims, kada jos nepastoja, nerandama gilesnių priežasčių ir kitokių sutrikimų, ši liauka gali būti veiksminga“, - tikino liaudies medicinos žinovas. Paklaustas, ar visos šios kalbos ir tikėjimas, kad bebro liauka gydo, nėra tik pramanas, sklindantis legendos pavidalu, pašnekovas tikino pats savo darbo praktikoje turėjęs atvejų, kuomet žmonės šį preparatą vartojo ir jis davė pageidautinų rezultatų.
„Man tekę ne tik girdėti, bet ir praktikoje susidurti. Bet yra vienas niuansas, kurį reikia žinoti. Avicena rašo, kad ši liauka yra padirbinėjama ir reikia žiūrėti, kad liaukoje nebūtų prasidėjęs oksidacijos procesas – vyrai pagal taisykles turėtų paimti bebro liauką ir ją sudžiovinti veršiuko šlapimo pūslėje, kad ji išlaikytų drėgmę. Viduje liaukos yra skystis, panašus į tulžį, jis gali būti geltonas, rudas, bet negali būti juodas, jeigu tik jis juodas, žmogus gali net numirti. Muskusas nėra juokas, nes jis veikia visą žmogaus hormoninę sistemą ir dar kepenis – todėl reikia vartoti atitinkamas dozes. Kada vyrai pradeda liauką gerti, užpiltą spiritu, valgomais šaukštais, tai mane gąsdina – taip daryti negalima“, - pasakojo V. Skirkevičius.
Senovinis receptas, kaip vartoti bebro sruoglius
Nors visais atvejais vartojant vienus ar kitus vaistus geriausia būtų pasitarti su specialistu, bebrų liaukos šiuo metu farmacijos pramonėje kaip ir nedalyvauja, jos yra savotiška liaudies medicinai palikta priemonė.
„Mano akimis žiūrint, labai svarbu pasakyti patarimą vyrams, kuriuos gąsdina impotencija, - geriau liauką pjaustyti žalią, ne džiovinti, nors džiovinta geriau veikia, tačiau žalią pjaustant būtų lengviau išvengti oksidacijos, kad vadinamoji „tulžis“ nepajuostų. Geriausia liauką mirkyti spiritiniame tirpale, kad būtų 40-50 laipsnių stiprumo, nors klasika yra iki 70 laipsnių“, - patarė vaistininkas.
V. Skirkevičius pateikė senovinį liaudies medicinos receptą, kaip reikia pasigaminti bebro liaukos tirpalo. Reikia paimti vieną pusės kumščio dydžio bebro liauką ir ją užmerkti 7 litruose degtinės ar naminukės. „Tokį santykį būtina išlaikyti tam, kad nenusinuodytumėte“, - perspėjo vaistininkas.
Naudojama liauka turėtų būti vyresnio bebro, ne jauniklio – geriausia 5-6 metų amžiaus. Kelias savaites išlaikytas gėrimas vėliau gali būti naudojamas kasdien po ne daugiau kaip vieną arbatinį šaukštelį.
„Geriau gerti ilgiau, bet po nedaug. Po vieną arbatinį šauktuką užsigeriant šiltu vandeniu. Norint pagerinti miegą, geriama vakare prieš miegą, jeigu jaučiamas nuovargis, turima hormoninių problemų, sutrikęs mėnesinių ciklas – geriama dienos metu, valandą prieš valgį, bet būtinai užsigeriant gausiau šiltu vandeniu“, - sakė liaudies medicinos žinovas.