Jei galėtų rinktis, garsiausia lietuvių kilmės antropologė dr. Birutė M. F. Galdikas mieliau pasirinktų gyventi su laukiniais gyvūnais nei su žmonėmis. Tokią nuomonę mokslininkė išsakė ketvirtadienį vykusioje GRYNAS.lt konferencijoje.

„Bet man patinka būti ir su žmonėmis. Aš pusė metų gyvenu tarp žmonių, nes dėstau universitete“, - sakė G. Galdikas. Likusią metų dalį ji praleidžia laukinėje gamtoje, kartu su globojamais orangutanais ir kitais gyvūnais. „Būnant tarp gyvūnų, žavi jų nuoširdumas, jų vienatvė, jų ramybė, jie niekada nemeluoja“, - pasakojo ji.

Orangutanų „mama“

Orangutanais ji susidomėjo dar vaikystėje. Svarbiausia jai – jų akys. Nemažiau ją žavi ir orangutanų gyvenimo būdas: „Jie yra labai ramūs, didžiąją dalį laiko praleidžia valgydami ir sėdėdami. Ta jų ramybė užburia ir pritraukia prie jų“, - patirtimi ir įspūdžiais dalinosi B. Galdikas.

Orangutanus ji pradėjo tyrinėti 1971 m. Tuomet tai buvo viena mažiausiai ištyrinėtų beždžionių rūšių, bet situacija šiandien kitokia – apie jas jau daug žinoma, nors didesnio mokslininkų dėmesio susilaukia šimpanzės arba gorilos. Pastarosios daugiau socialinės beždžionės, jos užmezga stiprius tarpusavio santykius, be to, jos dažniau išreiškia savo emocijas, o orangutanai – kitokie. Jie ramesnis, kuklesni, baikštesni. „Palmių miškuose jie labai gėdijasi žmonių, jų bijosi, sunku juos pamatyti. Norint juos prisijaukinti, reikia sekti ir stebėti, kol jie įsitikina, kad žmogus jiems nekelia grėsmės“, - pasakojo antropologė.

B. Galdikas
Suprantu, kai yra medžiojama maistui, bet kaip laisvalaikio praleidimo būdo , to niekaip nepateisinu.

Skaitytojų paklausta, ar lengva susidraugauti su orangutanais, B. Galdikas atskleidė, kad beždžionės tuo, deja, nesuinteresuotos. Moteriai teko jas ilgai sekti, po truputį jaukintis, kol jos suprato, kad žmonės jiems grėsmės nekelia. Kiek kitaip su išgelbėtais mažyliais – šie su ja elgiasi kaip su mama.

Primatais mokslininkė rūpinasi labai profesionaliai – stengiasi per daug neprisirišti. Maždaug 7 – 8 metų amžiaus orangutanus jau reikia paleisti į laisvę, nes užsibuvę per ilgai, jie gali nebemokėti prisitaikyti prie laukinės gamtos taisyklių. „Atsisveikinti nėra sunku. Be to, kartais moteriškos lyties orangutanai sugrįžta aplankyti manęs, bet vyriškos - retai, nes vyrai ieško maisto ir moterų orangutanių“, - šypsodamasi pasakojo moteris.

Ant išnykimo ribos, dėl aliejaus

Paklausta, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie gyvūnų išsaugojimo, B. Galdikas atsakė, kad pirmiausia reikėtų atsisakyti produktų, kurių gamyboje naudojamas palmių aliejus. Didžiausios palmių aliejus pramonės keliama grėsmė: orangutanų gyvenamųjų plotų naikinimas, nes palmių plantacijos sodinamos tik labai švariose vietose. Deja, jas mėgsta ir orangutanai bei kiti gyvūnai. „Baisiausia, kad pirma, ką aš pamačiau atvykusi į Lietuvą, tai savo viešbučio kambaryje muilą, kurio sudėtyje buvo palmių aliejaus“, - baisėjosi mokslininkė.

Palmių aliejus – pigiausias augalinio aliejaus gamybos būdas, dėl to jo gamyba nuolat plečiama. „Dėl to orangutanai vis mažiau turi kur gyventi. Aš tikiuosi, kad vieną dieną jų populiacija bus stabili ir jie išgyvens patys. Šiai dienai yra apie 50 tūkst. orangutanų, kuriems beliko tik Borneo ir Sumatros salos“, - guodėsi B. Galdikas.

Moteris nepritaria, kad orangutanai yra laikomi zoologijos soduose, bet sutinka, kad visi gyvūnai galėtų gyventi laukinėje gamtoje tik tuomet, jeigu gyventume idealiame pasaulyje.

Paklausta apie medžioklę, B. Galdikas atsakė, kad visiškai nepritaria tokiam laisvalaikio praleidimo būdui. „ Suprantu, kai yra medžiojama maistui. Pvz. mano vyras maistui medžioja laukines kiaules, bet kaip laisvalaikio praleidimo būdo , to niekaip nepateisinu“, - griežtos pozicijos laikėsi mokslininkė, kuri savo gyvenime visai atsisakė raudonos mėsos ir renkasi tik žuvį.

Darbas ir Lietuva

B. Galdikas tėvai buvo lietuviai, kurie po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Kanadą, o vėliau į JAV. Lietuviškomis tradicijomis grįstoje šeimoje būsima antropologė išsaugojo ir savo sąsajas su mūsų kraštu. Į Lietuvą ji atvyksta jau 5-ą kartą. „Turiu čia giminių, su kuriais visada pasimatau“, - džiaugėsi viešnia.

B. Galdikas
Baisiausia, kad pirma, ką aš pamačiau atvykusi į Lietuvą, tai savo viešbučio kambaryje muilą, kurio sudėtyje buvo palmių aliejaus.

Pagrindinis šio vizito tikslas – pristatyti prieš 17 metų išleistos knygos lietuvišką vertimą. Autorė džiaugėsi, kad visas knygos tiražas jau parduotas ir lietuviams nesvetimos gamtosaugos problemos.

Oficialus dr. Birutės M. F. Galdikas knygos "Rojaus atspindžiai: mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais" pristatymas įvyks kovo 1 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus miesto Rotušėje (Didžioji g. 31). Kviečiame visus ateiti susitikti su autore, pateikti klausimų ir "susimedžioti" autografų.