Dėl vieno dalyko lietuviai nerimauja labiau nei visi europiečiai

Remiantis neseniai atlikto Eurobarometro tyrimo „Europiečių požiūris į aplinką” duomenimis, daugiau nei 60 proc. lietuvių (aukščiausias rodiklis Europoje) ir beveik pusė Latvijos ir Estijos gyventojų yra susirūpinę dėl gaminiuose naudojamų cheminių medžiagų poveikio jų sveikatai. Palyginus su trimis Baltijos valstybėmis, Europos vidurkis yra žemesnis – tik apie 40 proc.

Susidomėjimas auga

Pavojingų medžiagų naudojimas gaminiuose yra antra labiausiai Baltijos šalių gyventojus neraminanti aplinkosauginė problema, einanti iškart po vandens ir oro užterštumo bei nuolat didėjančio atliekų kiekio.
Per pastaruosius trejus metus susidomėjimas šia tema Baltijos valstybėse žymiai padidėjo. Didžiausias susirūpinimas fiksuotas Estijoje – nuo 35 proc. 2011 m. iki 48 proc. šiemet. Nuo jos nežymiai atsilieka Lietuva – nuo 51 proc. iki 63 proc.. Latvijoje susirūpinimas išaugo 9 proc. - nuo 44 proc. iki 53 proc.

Mįslingas ženklinimas

Nors tyrimas rodo, jog Baltijos šalių piliečiai yra pasirengę mokėti šiek tiek daugiau už gamtai draugiškus produktus (tokį pasirinkimą išreiškė beveik du trečdaliai šių valstybių gyventojų), tačiau jie nėra įsitikinę, jog pirkdami ekoženklais pažymėtą podukciją prisideda prie aplinkos tausojimo. Vos 33 proc. latvių, 27 proc. lietuvių ir 23 proc. estų mano, jog tai yra vienas iš būdų saugoti gamtą. Svarbu pastebėti, jog tai vis vien aukštesni rodikliai nei Europos Sąjungos vidurkis (22 proc.).

Suvokimas nevirsta realiu veiksmu

Visgi vienu svarbiu (gal net svarbiausiu) rodikliu Lietuva ir Latvija atsilieka nuo Europos. Pagal Eurobarometrą, tik 15 proc. Lietuvių ir 19 proc. latvių praėjusį mėnesį įsigijo ekoženklu pažymėtą gaminį – t.y. savo deklaruojamą apsisprendimą įgyvendino realiai. Tuo tarpu žaliai praėjusį mėnesį apsipirkinėjo beveik kas penktas europietis (21 proc.). Iš Baltijos šalių tik Estija pasiekė panašų lygį. Nepaisant to, vertėtų pasidžiaugti, jog, žmonių, perkančių eko gaminius, Baltijos valstybėse kasmet daugėja.

Pažadas gali virsti realiu veiksmu

Baltijos aplinkos forumas teigia taip pat pastebintis vis didesnį piliečių aktyvumą. Organizacija yra netgi parengusi priemonę, skatinančią suinteresuotumą paversti realiu veiksmu. „Gauname įvairiausių užklausų dėl pavojingų cheminių medžiagų kasdieniuose gaminiuose. Susidomėjimas yra pirmas žingsnis. Jis jau įvyko. Dabar mes raginame žengti ir antrąjį – pasižadėti sau ir savo artimiesiems rinktis sveikesnius produktus. Tokia deklaracija veda į realų veiksmą, pokytį. Gal po kelerių metų džiaugsimės ne tik didžiuliu susidomėjimu, bet ir pakilusiu pirkėjų sąmoningumu,” – teigia Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė.