Augalai mūsų planetoje auga visur, kur tik tam yra tinkamos sąlygos - užtektinai šviesos ir šilumos. Jų yra labai daug ir įvairių. Pažįstame tuos, kurie veši šalia mūsų. Kuriuos pamatome pirmą kartą arba matome retai, vadiname egzotiniais. Iš Brazilijos atvažiavusiam turistui mūsų kuklios pievų žolės atrodys egzotiškai, nes jis pratęs prie nepraeinamų augalų džiunglių. Arba meksikiečiui kaktusai yra įprasti augalai, o mums tikra egzotika.
Patys egzotiškiausi mums yra tolimuosiuose kraštuose – atogrąžose ir paatogrąžiuose vešantys augalai. Ten visai kitokia yra saulės spinduliuotė, šilumos ir drėgmės režimas, negu pas mus. Todėl ir augalai savo išvaizda skiriasi nuo pas mus augančiųjų. Ne visi ten galime nuvykti. Bet tų kraštų augalai sėkmingai auga mūsų kambariuose. O kai kurie net žydi ir sunokina vaisius, kurie vilioja savo išvaizda ir neįprastu mūsų receptoriams skoniu.
Konkursas „Egzotinius vaisius vedantys augalai“ kaip tik yra skirtas tokiems augalams. Nuo seno lietuvaičiai mėgsta auginti citrinmedžius, dabar dažnai girdime, kad kai kas bananų užsiaugina. Bet tokių augalų yra labai daug rūšių. Prisiminkime, kokius vaisius matome prekybos centruose? Tai avokadai, datulės, kiviai, persimonai, ananasai, akos, opuncijos, monsteros, datulės, kinkanai, granatai ir daug kitų rūšių. Čia vardijau pramoninius vaisių pavadinimus. Kartais vaisiaus pavadinimas yra toks pat, kaip ir augalo vardas. Botaniniai pavadinimai, dažniausiai yra kitokie. Bet apie tai vėliau.
Taigi, nejaugi nenorite savo kambaryje ant palangės užsiauginti ananasą? Aš valgiau šį vaisių Lietuvoje užaugusį ir sunokusį. Jis buvo fantastiško skonio, labai kvapnus. O koks kambaryje buvo aromatas, kol vaisius noko! Nepamiršiu to niekada.
Vaisių neužsiauginsime tiek, kad tenkintų visus mūsų poreikius. Tikrai, netapsime prekybos centrų konkurentais. Man įdomiausias yra pats procesas – išsiaiškinti augalo kilmę, augimo sąlygas, jį prižiūrėti, stebėti. Dažniausiai, tokie augalai tampa šeimos nariais. Kiekvienas išaugęs naujas lapas yra su džiaugsmu sutinkamas. O jeigu pradeda žydėti, tai tokią naujieną sužino visi kaimynai ir bendradarbiai.
Žinoma, ne visi augalai gali augti uždarose patalpose, o juo labiau žydėti ir derėti. Todėl prieš pradėdami auginti vieną ar kitą augalą, turime gerai atlikti namų darbus – surinkti kuo platesnę informaciją apie jo poreikius. Augalai yra labai tolerantiški. Gali būti taip, kad knygose, ypač senesnėse, rašys, kad blogai auga arba visai neauga. Bet gal Jūs parinksite tokias sąlygas, kad pas Jus vešės. Rašo, kad uždarose patalpose nedera amerikinė persėja, nokinanti avokadus. Bet gal kam nors pasisekė ir užauginote šių vaisių Lietuvoje?
Įsivaizduokite, koks būtų džiaugsmas – niekas nesugebėjo, o Jūs tai padarėte!
Šiuos augalus auginti galima ne tik dėl vaisių. Pavyzdžiui, skiautėtalapis fikusas vaisių nesunokins dėl šviesos trūkumo, bet papuoš mūsų vėsius kambarius. Žiūrėdami į jį prisiminsime Kristaus laikų įvykius ir žinosime, kad turime vieną iš seniausių pasaulyje vaismedžių.
O gal kam nors pasisekė kambaryje užsiauginti obuolių? Taip, tų obuolių, kurie kasmet sunoksta mūsų soduose. Bet gyvenant keturioliktame namo aukšte ir neturint sodo, tai būtų tikrai vertas dėmesio įvykis.
Įdomu būtų išgirsti apie augalus, kurių vaisiai turi ir kitokį pritaikymą. Pavyzdžiui, apie vilnamedį, iš kurio gaunamas medvilnės pluoštas. Girdėjau, viename žiemos sode Vilniuje pakvipo vanilinu. Reiškia vaisius sunokino vanilė. Kolumbui atvežus šį prieskoninį augalą į Europą niekaip nepasisekė pasigaminti kvapnaus prieskonio. Įdomu būtų išgirsti apie jo auginimo ypatumus.
Kaip matome, pasirinkimas yra labai platus. Kuo retesnis augalas, tuo įdomiau. Jis gali dar ir nederėti.
Mėgaukimės procesu. Būkime originalūs. Garantuoju, kiekvienas padarysime daug naujų atradimų, patirsime krūvą teigiamų emocijų. Prisilietę prie augalų pajusime, kad esame viena iš jaunesnių gyvų organizmų rūšių Žemėje. Norint sėkmingai gyventi, mums reikia daug mokytis, stebint gamtą.
Susirasime daug bendraminčių, pajusime malonumą dalintis informacija.
O dabar du klausimai. Pagalvokime ir kiekvienas sau atsakykime.
1. Kodėl Sacharos dykumoje nuo senų laikų statydami namą žmonės pasisodina ir datulinį finiką? Tai mačiau ir Egipte prieš du metus.
2. Kodėl karalių ir kitų kilmingų žmonių rūmai yra išpuošti gyvais augalais?
Atsiųskite savo "augintinių" nuotraukas, rašykite apie juos rašinius, kuriuose galite dalykiškai išdėstyti Jūsų numylėtiniui reikalingas sąlygas. Arba tai gali būti literatūrinis kūrinys, išreiškiantis meilę Jūsų pasirinktajam augalui.
Nuotraukos ir rašinius siųskite elektroniniu paštu konkursas@bonsaivilnius.lt.
Konkursą organizuoja Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakultetas, savaitraštis „Žaliasis pasaulis“, GRYNAS.lt, svetainė BonsaiVilnius.lt.