Jei lietuvį ši idėja - naujiena, užsienio šalyse tai paplitusi praktika. Kodėl gi neužsiauginus daržovių savo daugiabučio kieme, arba dar geriau – ant namo stogo? Šiuolaikinis daržas mieste, kalbintų pašnekovų nuomone, nebėra tik lysvė pomidorams ar agurkams augti, bet ir puiki erdvė naujiems susitikimams bei bendravimui.
JAV, Didžiojoje Britanijoje miesto daržai kuriami aplink įvairias gyvenvietes, Vokietijoje tam išskirta teritorija buvusiame oro uoste. Vilniuje pirmasis eko daržo „daigas“ pernai pasėtas Pilaitės rajone, tačiau tokių daržų apraiškų yra Vingio parko botanikos sode bei Kaune ant „Fluxus ministerijos“ stogo. Vilniuje taip pat yra idėjų sodą-daržą įrengti ant Šermukšnių gatvėje įsikūrusio „Hub Vilnius coworking“ pastato stogo. Tačiau gal pradėkime pasakoti nuo pradžių.
Daržas suvienijo bendruomenę
Pilaitėje, šalia kultūros centro „BeePart“, praeiviai pernai vasarą galėjo pamatyti kiek neįprastą vaizdą – lysvėse susodintus burokėlius, topinambus, agurkus, pomidorus, cukinijas, moliūgus, prieskonines žoleles. Tokį eko daržą mieste, padedami „Žali.lt“ narių, užsisodino Pilaitės bendruomenės nariai, gavę savivaldybės leidimą naudoti šį žemės plotą. Pasak susivienijimo „Žali.lt“ koordinatorės Virginijos Vingrienės, idėja įkurti daržą mieste kilo susipažinus su užsienio šalių pavyzdžiais. Iš pradžių norėta tai padaryti Vilniaus centre, tačiau vėliau apsistota ties Pilaitės mikrorajonu.
„Berutuliojant šią idėją pagalvojome, kad ją realizuoti galima būtų bendruomenėje, siekiant skatinti bendruomeniškumą ir vykdyti edukacinę programą vaikams, supažindinti juos su daržovių auginimu. Ypatingai tai aktualu savo kaimų ar sodų neturintiems vaikams, su daržovėmis galintiems susipažinti tik prekybos centruose“, - sakė V. Vingrienė. Ji pabrėžė, kad šiuo projektu norima skleisti ne tik edukacines, bet ir ekologines bei gamtosaugines idėjas.
Iš viso į eko daržo projekto veiklą įsijungė nuo 30 iki 50 aktyvių Pilaitės bendruomenės ir susivienijimo Žali.lt narių. Užsodinant daržą patys bendruomenės nariai atsinešė savo sėklų arba daigų. „Tai iš ties labai suvienijo pačią bendruomenę, todėl yra didelis noras tęsti šį projektą“, - pasakojo V. Vingrienė.
Derlius atiteko žvėreliams
Eko darže buvo pasodinta nemažai įvairių daržovių, jis įrengtas gamtinės žemdirbystės principu: nenaudojant sintetinių ar organinių trąšų, tik žemę mulčiuojant šalia augusia nupjauta žole. Ši technologija leido sumažinti daržo priežiūrą, tereikėjo daržą laistyti, kai ilgesnį laiką nelyja.
„Derliaus nuėmimo metu buvo verdama bendruomenės sriuba, vyko retų daržovių paroda, vaikų piešinių konkursas, pristatomi meno kūriniai iš daržovių, skaitomi pranešimai ekologine tematika. Derliaus buvo simboliškai, labai mažai, jis net nebuvo panaudotas - buvo sušertas žvėreliams. Dažnai patys žvėreliai- pelytės ateidavo pasivaišinti, nes daržas visiškai šalia miško. Idėja buvo ne panaudoti užaugintą derlių patiems, bet suburti žmones bendram tikslui, bendrai edukacijai.
Eko darže užaugintas derlius, anot jos, galėtų būti panaudojamas ir kaip parama labdaros organizacijoms, pavyzdžiui, „Maisto bankui“ ir pan. „Manyčiau, kad tai yra reali galimybė, tačiau pirmiausiai reikėtų ištirti, ar jose nesikaupia sunkieji metalai ir ar jos saugios vartoti. Mes norime akcentuoti, kad tai yra urbanizuotas, t. y. miesto sąlygomis sukurtas daržas, tačiau jis auginamas aplinkai draugišku, tausojančiuoju, ekologiniu būdu, “, - sakė V. Vingrienė.
Paklausta, ar sudėtinga įkurti daržą mieste, ji minėjo, kad svarbiausia suderinti su miesto savivaldybe dėl žemės sklypo išskyrimo, nes savavališkai tokių daržų steigti miesto erdvėse negalima. Gavus savivaldybės pritarimą beliks tik suburti bendruomenes ir paskatinti jas įsijungti į darbą savanoriškais pagrindais.
„ Finansiškai mums tai nekainavo beveik nieko, nes kiekvienas žmogus atsinešė savo daigų, sėklų, lysvėms nemokamai gavome panaudotų senų lentų. Žinoma, laistymui reikėjo vandens, tačiau jo pasisėmėme iš šalia esančio vandens telkinio“, - aiškino V. Vingrienė.
Daržų poreikį skatina reiklesni valgytojai
Bendruomeninės daržininkystės idėjos pradininkas Lietuvoje, „Hub Vilnius coworking“ centro įkūrėjas Mindaugas Danys GRYNAS.lt pasakojo, kad bendruomeninės daržininkystės idėjos JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kitose Vakarų Europos šalyse plačiai plinta kaip socialinės inovacijos. Jos turi labai daug įvairių formų ir tikslų.
„Tai nėra suprantama tiesiogiai, kad daržas reikalingas tik tam, kad turėtume savo salotų ar kitų daržovių, į daržininkystę žiūrima plačiau - tai kaip tam tikras socialinis reiškinys, priemonė, kuri gali stiprinti bendruomenę ir kaimynystę, padėti sutvarkyti apleistas teritorijas, skatinti savanorystę, įtraukti jaunimą, moksleivius“, - pasakojo M. Danys.
Prie daržininkystės idėjų plitimo prisideda ir žmonių bei ūkininkų bendradarbiavimas, kai ūkininkai susitaria su miestiečiais, kurie įsipareigoja pirkti tam tikrus ūkiuose užaugintų produktų krepšelius, kuriuos iš anksto užsisako kaip abonementą.
Toks bendradarbiavimas, anot pašnekovo, naudingas tiek ūkininkams (nes jie tiksliai žino, kokių daržovių nori miestiečiai), ir valgytojams (nes jie susipažįsta su ūkininku, žino, kokiomis sąlygomis jų valgoma produkcija yra užauginama).
Partizaninė daržininkystė ir sėklų bombos
Pasak M. Danio, daržininkystės mieste krypčių pasaulyje yra pačių įvairiausių, kai kurios netgi linksta į radikalumą.
„Pavyzdžiui, yra partizaninė daržininkystė, kuri pasireiškia tuo, jog žmonės pasigamina vadinamas sėklų bombas (seed bombs), t. y. žemės grumstus su viduje įmaišytomis sėklomis, kurias jie eidami išmeta bet kur – į apleistas teritorijas, gatvės sankryžas ir kitur. Lietui palijus, iš tos sėklos bombos išauga augalai, kurie nebūtinai būna valgomi, gali būti laukinės gėlės ar dar kažkas. Tai daroma tam, kad žmonės pakeistų požiūrį į aplinką, kad nustotų vadovautis principu, kad viskas, kas vyksta už mano buto durų, man nesvarbu. Norima įsitraukti į viešų erdvių keitimą, valdymą, tvarkymą ir nepalikti to vien savivaldybių specialistams“, - pabrėžė M. Danys.
Idėja – daržą įrengti ant stogo
Nors Vilniuje kol kas eko daržo idėja įgyvendinta tik Pilaitėje, siekiama tokių daržų turėti ir kitose miesto vietose, pavyzdžiui, ant Šermukšnių gatvėje įsikūrusio „Hub Vilnius coworking“ stogo. Kaip pasakojo šio centro įkūrėjas M. Danys, stogas tam būtų itin tinkamas, nes yra plokščias.
„Daržo esmė kartais nėra, kiek jame kilogramų salotų lapų užauginsi, bet esmė gali būti jo skleidžiamas papildomas poveikis. Galvojame, kad reikėtų paeksperimentuoti, daržą įrengti dėžėse ar žemių maišuose, kilnojamuose konteineriuose ir tokiu būdu ant stogo užauginti derlių. Į šią veiklą galima įtraukti savanorius, pagalvoti apie ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinę paramą teikiančiomis organizacijomis, kad galbūt dalis užaugintos produkcijos galėtų būti suvartojama savanorių ar galbūt atitektų socialiai remtiniems asmenims ir pan. Tai nėra dar nuspręsta, kol kas tai yra noras ištirti esamas galimybes, surasti partnerius ir imtis šios iniciatyvos“, - kilusią idėją aiškino M. Danys.
Jis pabrėžė, kad toliau vystant šios idėjos įgyvendinimą reikėtų atsižvelgti į įvairius ribojančius veiksnius – dėl laistymo galimybių daržą įrengus ant stogo, dėl stogo tvirtumo ir t.t.
Lietuvoje – didesnė daržovių vagysčių rizika
Kol Vilniuje tokia idėja svarstoma, Kaune ant „Fluxus ministerijos“ stogo įrengtas daržas veikia vasaros metu. Jį prižiūri savanoriai. Vingio parke Vilniuje Botanikos sodo darbuotojai taip pat svarstė įrengti daržą ir išbandyti gamtinės žemdirbystės principus mieste.
„Kaip eksperimentas jų daržiukas išgyveno, bet lyginant su Helsinkiu, mes turime saugumo, pasitikėjimo, vagysčių problemą. Helsinkyje žmonės įpratę savarankiškai ateiti ir auginti daržoves. Niekas nesirūpina apsauga, nes jiems net nekyla klausimas, kad kažkam gali prireikti svetimų auginamų daržovių. Vilniuje, jeigu toks daržas būtų įkurtas ir nebūtų aptvertas, saugomas ir prižiūrimas, nemanau, kad projektas būtų sėkmingas“, - svarstė M. Danys.
Vis dėlto, kaip pastebėjo pašnekovas, miestų savivaldybės į tokius projektus žiūri geranoriškai, nes jie padeda sutvarkyti apleistas teritorijas, įtraukia žmones į bendruomenės veiklas.
„Berlyno savivaldybė yra leidusi įrengti miesto daržus seno oro uosto teritorijoje ir ten vykdyti bendruomeninę veiklą. Tiesa, ten dėl saugumo sumetimų negalima kasti žemės, todėl daržas įrengtas konteineriuose, sukonstruotuose ant žemės paviršiaus, - apie užsienyje taikomas praktikas psakojo M. Danys. - Čikagoje savivaldybė kasmet nemokamai išdalina tūkstančius daržovių sėklų gyventojams, kad jie patys savarankiškai savo sklypeliuose augintų daržoves ir būtų mažiau priklausomi nuo masinės maisto gamybos bei prekybos centrų. Londone bendruomeninių daržų įrengta per 20 vietų, kurie visi yra skirtingi, bet yra suradę savo nišą ir atspindi konkrečios bendruomenės poreikius“.
Pašnekovas teigė tikintis, kad miesto daržų banga sustiprės ir Lietuvoje, tiesiog reikia daugiau bendruomeninio noro ir iniciatyvumo. Klausiamas, ar gali miesto daržo užauginta produkcija būti plačiau vartojama nesibaiminant dėl jos saugumo, vyras teigė, kad produkcijos platinimui didesniu mastu reikėtų produktus ištirti, tačiau užsienyje paplitusi praktika užaugintas daržoves parduoti arba suvartoti patiems.
„Užsienyje taip užsiauginta produkcija nevertinama kaip grėsmė“, - patikino M. Danys.
Daržas mieste - pagalba vargšams
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ plėtros ir komunikacijos vadovas Vaidotas Ilgius sveikino iniciatyvą įkurti daržą mieste ir dalį jo produkcijos skirti vargingiau gyvenantiems. Jis teigė, kad panašią veiklą vykdančios organizacijos kitose šalyse taiko tokią praktiką. Yra dvi tokios paramos formos. Pirma, kai savanoriai arba socialiai remtini asmenys padeda ūkininkams ūkiuose nurinkti derlių, o už pagalbą mainais gauna ūkio produkcijos.
„Tai vadinama „greeningu“. Europoje ir Šiaurės Amerikoje 1 proc. maisto produktų, kurie pražūva laukuose arba nuo laukų keliaudami į sandėlius, skiriami paramai“, - sakė V. Ilgius.
Antra kryptis, kurią galima būtų vystyti, – organizuoti įvairius bendruomenės daržus mieste ar kur kitur. „Jeigu lygintume mūsų miestus su JAV ar Didžiosios Britanijos, kur nėra daug laisvos žemės, pas mus yra nemažai sodo bendrijų miesto ribose ir yra nemažai žmonių, kurie ūkininkauja laisvu laiku, važiuoja į tėviškes, sodus arba turi nusipirkę sodybas kur nors netoli, todėl mums megapoliams būdingas modelis nėra lengvai pritaikomas. Bandysime ieškoti būdų, kaip auginti paklausius maisto produktus miesto sąlygomis - tiek pasirūpinant, kad atsirastų maisto įvairovė, tiek ir įsivertinant, kad daržovių auginimas visomis prasmėmis būtų saugus ir efektyvus“, - svarstė V. Ilgius.
Jis teigė, kad mąstant apie tokių idėjų įgyvendinamumą, reikėtų įvertinti dirvožemio, technologijų, daržų priežiūros ir apsaugos klausimus.
Jis teigė, kad nepaisant kilsiančių papildomų niuansų, tokios idėjų pritaikymas svarstomas ir Lietuvoje, tiesiog tai yra darbas, kuris negali būti nudirbtas per trumpą laiką, jam reikia ilgesnio planavimo ir sąlygų suderinimo.
Savivaldybė: eko daržo idėja įdomi, bet trūksta teisinės bazės jos įgyvendinimui
Vilniaus miesto savivaldybė, išskyrusi Pilaitės bendruomenei plotą eko daržui įrengti, teigė, kad leidimų išdavimas priklauso nuo aplinkybių.
„Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į vietą, kurioje norima įrengti daržą - kam ji priklauso, kokia jos paskirtis ir kt. Taip pat - ar projektą rengia fiziniai, ar juridiniai asmenys ir ar vykdoma veikla bus komercinė - užaugintu derliumi bus prekiaujama, ar ne. Šiuo metu tokių projektų vykdymui valstybės ar savivaldybės turimuose žemės sklypuose trūksta teisinės bazės. Todėl daržus įrenginėti ir plėtoti patogiausia būtų žemės ūkio paskirties žemėje, priklausančioje fiziniams asmenims“, - aiškino Želdinių poskyrio vyr. specialistė Giedrė Čeponytė.
Paklausta, kaip vertina piliečių idėjas dalį eko daržo produkcijos skirti vargingiau gyvenantiems, G. Čeponytė sutiko, kad tai įdomi idėja, tačiau jos įgyvendinimui trūksta išplėtotos teisinės bazės.
„Savivaldybė ne kartą nagrinėjo skundus dėl kaimynų tarpusavio nesutarimų dėl daržų prie daugiabučių. Pavyzdžiui, pirmo aukšto gyventojai įsirengia daržus, o kitų aukštų – tam nepritaria. Dažniausiai stengiamės gyventojus sutaikyti, nes kitu atveju Viešosios tvarkos pareigūnai gali skirti baudą dėl viešosios tvarkos pažeidimų, pasodinus želdinius nesuderinus projekto“, - sakė savivaldybės specialistė.