Jei savaitgalį išvyksite pasivaikščioti miškais ir pievomis, gali būti, kad numinsite vieną kitą augalėlį, iš kurio ekstrakto pagamintus odos priežiūros produktus nuo lentynų šluoja Japonijoje, JAV, ir net Malaizijoje. „Nėra nieko tikroviškesnio ir gražesnio, nei gamtos kuriamas grožis, tai nėra tik kaukė, kurią užsidedate ant veido kaip pudrą, norėdami paslėpti dalį tikrojo savęs – grožis sklinda iš vidaus“, - rašoma kaimynių latvių įkurtos kosmetikos kompanijos „Madara“ aprašyme.
Tokia filosofija nustebina – juk tai kosmetiką gaminanti kompanija! Šiandien vos užvėrus namų duris esame užverčiami gausybe pasiūlymų ką nors užsitepti, užmaskuoti, pailginti, patankinti ar paryškinti. Kai kurios tai uoliai ir daro, kadangi veidrodis nerodo gausybės sintetinių priemonių sudėties.
Netradicinę kosmetikos kompaniją su bičiulėmis įkūrusi jauna moteris Lottė Tisenkopfa Iltnere su GRYNAS.lt kalbėjosi apie šiandieninę kosmetiką, grožį, Latvijos laukus bei duoklę motulei gamtai.
- Leiskite atspėsiu - idėja įkurti ekologišką ir natūralią kosmetiką kilo perskaičius kasdieninių kosmetikos priemonių sudėtį? Šiandien sklinda kalbos, jog kosmetikoje yra ingredientų, kurie netgi sukelia vėžį. Ar jie iš tiesų tokie nuodingi ir pavojingi, kaip kartais stengiamasi įteigti?
- Pagrindinė sintetinių kosmetikos ingredientų problema – jie nėra kruopščiai ištiriami iki tol, kol pradedami naudoti kosmetikos sudėtyje ir parduodami klientams. Vos 20 proc. visame pasaulyje naudojamų ingredientų yra patikrinti ir jų poveikis visiškai ištirtas. Likusiais atvejais, neretai apie vieną ar kitą sudėtinę dalį sklando kontraversiškų duomenų. Kaip, pavyzdžiui, parabenai – populiariausias konservantas pasaulyje.
Taip, iš tiesų, daugybė tyrimų įrodo, kad parabenai imituoja tam tikrus moteriškus hormonus ir gali būti viena iš krūties vėžio priežasčių. Na, bet tiesioginių įrodymų juk nėra... Todėl jie sėkmingai dedami į 98 procentus kremų. Danija buvo pirmoji šalis, kuri ėmėsi veiksmų ir uždraudė 2 rūšių parabenus bent jau vaikams ir kūdikiams skirtuose produktuose.
Odos priežiūros produktuose randame ingedientų, kuriuos bandant su gyvūnais buvo nustatytas poveikis nervų ląstelėms. Tačiau jie – saugūs naudoti, nes gyvūnas juk mažas, žmogui toks kiekis bus labai menkas!
Manau, kad žmogus niekuomet negali jaustis saugus, jei naudoja produktus su sintetiniais ingredientais.
- Jūs gaminate kosmetiką iš įvairių Baltijos šalyse augančių augalų. Ir ji eksportuojama į gausybę Europos šalių, Meksiką, JAV, Japoniją. Ką vertingo mūsų kraštų žolelėse atranda šie žmonės? Juk karštesnio klimato šalyse taip pat yra vertingų aliejų ir sviestų?
- Gėlės ir žolelės, iš kurių ekstraktų gaminame savo kosmetiką, turi įvairių vertingų medžiagų. Jos padeda prižiūrėti ir puoselėti odą. Tiesą sakant, šios savybės būdingos tik augalams, augantiems gana šalto, tačiau švelnaus klimato sąlygomis. Būtent toks klimatas yra Latvijoje ir Lietuvoje.
Tam, kad išgyventų gana ilgą sąstingio periodą, atlaikytų didžiulius šalčius ir įvairias kimbančias ligas, augalai turi sukaupti daug biologiškai aktyvių medžiagų.
Per tą trumputį vasaros periodą augalai skiria visą savo energiją žydėjimui ir didelio kiekio vitaminų, cukrų, antioksidantų, polifenolių ir kitų vertingų medžiagų kaupimui.
- Oficialioje „Madara“ svetainėje matau ne tik jus, bet ir dar tris žaviai iš nuotraukos besišypsančias moteris. Kas jos? Kaip gimė ši kompanija?
- Poreikis turėti „žalesnį“, sveikesnį, švaresnį ir gražesnį gyvenimą buvo tai, kas mus visas suvedė draugėn. Po to, kai patyriau stiprią alerginę reakciją į sintetinių priedų turintį paakių kremą, ėmiau kurti kosmetiką namuose ir savo patirtį atskleisdavau savo bloge. Šis tinklaraštis netrukus buvo pastebėtas Zojės – aistringai žaliu gyvenimo būdu užsikrėtusios advokatės. Ji dirba kurdama mūsų prekės ženklą ir pardavimų srityje.
Natūralios kosmetikos kūrimo idėją „pagavo“ ir Lienė - viena sėkmingiausių jaunųjų Latvijos dizainerių. Ji griebėsi pieštuko ir ėmė kurti įvairius idėjos eskizus popieriuje.
Galiausiai mano sesuo Paula, kuri įamžino produktus jau tuomet, kai jie buvo sustatyti lentynose.
Mūsų komandą šiuo metu sudaro 50 žmonių ir, patikėkite, mūsų istorija dar tik prasideda.
- Ką iš savo patirties galėtumėte pasakyti apie ekologiškų produktų sertifikavimą. Juk gausybė gamintojų mėgsta pridurti žodžius „natūralus“ ar „ekologiškas“ savo produktų etiketėse. O šie produktai gali turėti net parabenų. Kaip yra su sertifikavimo sistema – ar joje yra spragų ir korupcijos galimybių?
Deja, produktų sertifikavimo sistemoje, bent jau Europos Sąjungoje, yra spragų. Jei ekologiški maisto produktai yra griežtai prižiūrimi ir tikrinami, tai su ekologiška kosmetika situacija prastesnė. Iš tiesų gali girdėti teiginius apie produkto ekologiškumą ar natūralumą, nors jis išsaugomas šviežias būtent parabenais arba jame pridėta dirbtinių kvapų.
Vienintelis būdas vartotojui iš tiesų atskirti ekologišką produktą tarp kitų, yra nepriklausomi sertifikatai. Jei kosmetikos gamintojas yra sertifikuotas kurio nors iš tarptautinėje erdvėje atpažįstamo ekologiško stadarto (tokio kaip „Ecocert“, „BDIH“, „Soil Association“) jis gali naudoti žodžius „natūralus“ ar „ekologiškas“ savo etiketėse. Tokie užrašai galimi tik tada, kai produkte yra reikalaujamas kiekis iš tiesų natūralių ingredientų.
Šių sertifikuojančių organizatorių priežiūra ir kontrolė yra labai griežta ir manau, kad nėra jokių šansų parduoti kremo su parabenais, „puošto“ etikete „ekologiškas“, jei jis sertifikuotas. Šie ženklai vartotojams tarsi signalizuoja, kuriuos produktus yra saugu vartoti.
- Kiek kartų per metus ar kitą laiko tarpą, „Ecocert“ darbuotojai jus tikrina?
Mūsų kokybės vadybininkas bendrauja su organizacija „Ecocert“ kasdien ir menkiausias ingredientas produkto sudėtyje ar pokytis pakuotėje turi būti jų patvirtintas. Patikėkite, jie – griežti.
- Ar iš tiesų lietuviams, latviams ir estams labiausiai tinka odos priežiūrai naudoti Baltijos šalyse augančius produktus?
Mes manome, kad žmogui labiausiai tinka tie produktai, kurie atkeliauja iš to regiono, kuriame jis gyvena. Tuomet ir ląstelės struktūra yra panašesnė, ir įpročiai bei poreikiai vienodi.
- Tuomet ar kosmetikai kurti naudojate tik Baltijos žoleles, ar dedate ingredientų, kurie, pavyzdžiui, atkeliauja iš Afrikos? Juk daugelis ekologiškų parduotuvėlių giria kokoso ir taukmedžio sviestus, kaip puikius produktus odos priežiūrai. Tačiau Lietuvos kontekste jie atrodo kaip egzotiški produktai. O pažvelkime į „Madara“ kremų sudėtį – ramunėlės, medetkos, jonažolė.... Ar jūs tiesiog pasirinkote kitokį būdą kurti kosmetiką?
- Mes naudojame Baltijos šalių augalus kaip aktyviuosius ingredientus – jie drėkina, maitina, lygina odą, skatina jos ląstelių atsinaujinimą, turi antioksidacinį efektą. Taip, mes importuojame kai kuriuos ekologiškus produktus, tokius kaip kokoso sviestas ar jojobos aliejus ir naudojame juos kaip produkto pagrindą. Šie ingredientai padeda „nunešti“ Baltijos žolelių aktyviąsias medžiagas į odą. Tačiau taip elgiamės todėl, kad Baltijos regione neturime daug kokybiškų aliejinių augalų, kurie būtų tinkami naudoti odos priežiūrai.
- Kai skaitau apie Baltijos žoleles ir kaip iš jų spaudžiami ekstraktai, mintyse iškyla drobiniais drabužiais pasipuošusios moters vaizdinys – ji lėtai vaikšto po Latvijos pievas ir renka žoleles, vertingas mūsų odai. O kaip tai atrodo iš tikrųjų?
- „Madara“ bendradarbiauja su keliais ekologiniais ūkiais Baltijos bei Šiaurės šalyse (pavyzdžiui, Suomijoje). Iš jų gauname reikiamus augalų ekstraktus. Šių ūkių darbuotojai turi geriausias žinias, kaip augalus reikia rinkti ir paruošti, kad jų ekstraktuose vėliau išliktų kuo daugiau vertingų mineralų, vitaminų ir kitų vertingų medžiagų.
- Manau, kad sudėtinga sukurti kreminę pudrą arba lūpų dažus, kurie turėtų išlaikyti spalvą, paslėpti veido defektus ir dar būti pagaminti iš visiškai natūralių ingredientų. Ar todėl turite vos porą pudros ir lūpų dažų atspalvių? Ar tiesiog laikotės idėjos, kad moteris turėtų atrodyti kuo natūraliau, atskleisti natūralų grožį?
Kaip supratau, kalbate apie „Madaros“ atspalvį suteikiančius kremus „Saulės gėlė“ ir „Mėnulio gėlė“? Šiuos kremus tiesiog graibsto! Atspalvį suteikiantis kremas gaminamas iš natūralių mineralinių pigmentų. Jie tarsi „susimaišo“ su natūralia žmogaus odos spalva ir suteikia labai natūralią, švytinčią išvaizdą. Mums užtenka vos dviejų atspalvių – vienas tamsesnei, kitas – šviesesnei odai. Tokie atspalviai prisitaiko prie odos spalvos, suteikia lygų, gaivų efektą – priešingai nei sunkūs ir riebūs makiažo pagrindai. Lūpų blizgiai taip pat suteikia natūralų ir gaivų efektą.
- Turbūt dažniausiai iš moterų lūpų girdimas klausimas: „Ar aš stora?“. Todėl gausybė kosmetikos kompanijų gamina celiulitą naikinančius, liekninančius, lyginančius, riebalų ląsteles skaidančius kremus. Jūsų kosmetikos linijoje tokių taip pat yra. Bet, būkime realistai, ar „gėlių jėga“ gali būti pakankamai galinga sprendžiant tokias problemas?
Arba gydant rimtas veido odos problemas, tokias kaip pūlingi spuogai? Rašydama apie ekologiškas odos priežiūros priemones neretai išgirstu tokios kritikos – turėtume naudotis šimtmečio „mokslo pasiekimais ir technologijų naujovėmis“, o ne kažkokiais augalėliais...
- Neteisinga manyti, kad tik kosmetika sukurta remiantis naujomis technologijomis, gali duoti efektyvių rezultatų. Iš tiesų yra priešingai: aktyvūs natūralūs ingredientai, kai jie yra renkami patyrusių darbuotojų ir įtraukiami į kosmetikos priemonių sudėti, duoda daug geresnių rezultatų. Kremas prieš celiulitą yra puikus pavyzdys, kaip dirba gamta. Testais laboratorijose (in vitro) ir su savanoriais (in vivo) įrodyta, jog natūralus kofeinas skaido riebalų ląsteles.
Kalbant apie riebią arba spuogais išbertą odą gamta šioms problemoms turi labai efektyvių gydymo priemonių, tokių kaip salicilio rūgštis ( ją naudojame savo tonikuose), kuri mažina spuogus ir balina tamsias veido dėmes, nuo odos riebumo ir porų gelbsti ąžuolo žievė, šalavijai.
- Kuriate perdirbamą, aplinkai „draugišką“ produktų įpakavimą. Ar šiais „plastiko laikais“ tai sudėtinga ir ar dėl to produktai tampa brangesni?
- Kompanijoje „Madara“ mes visuomet ieškome kaip palikti kuo mažesnį savo pėdsaką planetoje. Ir plastikinę, ir popierinę pakuotę renkamės kiek įmanoma mažiau kenksmingą gamtai. Pavyzdžiui, šiais metais pristatysime 100 proc. perdirbtus ir antrą kartą panaudotus plastikinius buteliukus. Į juos išpilstysime daugelį savo produktų. Nenorime prisidėti prie tūkstančių naujų buteliukų gamybos. Netgi gamyboje vengiame nereikalingų atliekų – nenaudojame oro burbuliukų plėvelių savo gaminių įpakavimui ir transpotavimui. Užtat patys turime specialią mašiną, kuri senas kartono dėžes suspaudžia ir pagamina naujas pakuotes.
- Gamta – mūsų svarbiausias resursas. Ji duoda mums vertingus ingredientus, tad reikia gražiai su ja elgtis!
Ačiū už pokalbį!
-Gamtosauga-
Ekologiška kosmetika daro mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir ją gaminant ir po to, kai yra nuplaunama ar nuvaloma nuo kūno. Taip pat Baltijos šalyje augantys augalai turi daug gerųjų savybių, kurių potencialas dar neišnaudotas ekologiškame versle.