Masinę gamybą norėtų pradėti dar šiemet
„Blokeliai kuriami iš kanapių spalių ir cementinės rišamosios medžiagos. Kitos buvo tik prototipinės kompozitinės medžiagos, susidedančios iš kanapių spalių ir krakmolo bei kanapių spalių ir sapropelio (dumblingos nuosėdos, susidarančios Lietuvos ežerų dugne, - red. past.) rišamųjų medžiagų. Iš tokių medžiagų (su kanapių spaliais ir sapropelio bei krakmolo rišamosiosmis medžiagomis) tikslingiau būtų gaminti ne blokelius, o plokštes. Su cemento rišamąja medžiaga gauname didžiausio stiprio medžiagas, tačiau „nukenčia“ termoizoliacinės savybės. Su sapropelio ir krakmolo rišamosiosmis medžiagomis galima gauti geresnes termoizoliacines savybes, tačiau gaunami mažesni stipriai, lyginant su kompozitine medžiaga, kurios rišamoji medžiaga yra cementas“, - aiškino G. Balčiūnas.
Nors parodos metu buvo demonstruojami keli skirtingi gaminiai, planuojama toliau tobulinti blokelius tik su cementine rišamąja medžiaga. Apie pramoninę gamybą galvojama jau dabar ir ieškoma partnerių. Anot G. Balčiūno, tokie blokeliai galėtų būti naudojami statybose, mažaaukščių ar daugiaaukščių karkasinių pastatų atitvarinių konstrukcijų įrengimui. „Tikimės, kad produktą sėkmingai bus galima pradėti naudoti jau šių metų pabaigoje“, - vylėsi pašnekovas.
Siūlys ekologišką gaminį už konkurencingą kainą
Šiuo metu produkto vystymui VGTU mokslininkai kanapių spalių žaliavą perka iš vietos ūkininkų. Tikslių kainų jie neatskleidžia, tačiau viliasi, kad ateityje besikeičiančios tendencijos leis rinkai pasiūlyti konkurencingą gaminį.
Tinkami ne tik statyboms, bet ir baldams
VGTU mokslininkas akcentuoja, kad jų pristatomi blokeliai yra ne tik ekologiški, bet ir daugiafunkciniai. Pavyzdžiui, statybinius blokelius su krakmolo ir sapropelio rišamosiomis medžiagomis būtų galima panaudoti plokščių gamybai.
„Plokštės, galėtų būti naudojamos keletoje sričių: statyboje galėtų būti naudojama kaip termoizoliacinė medžiaga, kaip apdailos medžiaga. Taip pat, manau, kad būtų galimybė sukurtas medžiagas panaudoti ir baldų gamybos pramonėje. Mūsų skaičiavimais, sukurtų produktų kaina turėtų būti panaši į šiuo metu rinkoje esančių statybinių medžiagų kainą, bet sukurtas produktas daugeliu rodiklių bus pranašesnis“, – pasakoja G. Balčiūnas.
Domėjosi, ar galima rūkyti
GRYNAS.lt komandai apsilankius VGTU stende parodoje „Resta“, teko kurį laiką palūkėti, kad būtų galima pakalbinti statybinių blokelių tyrėjus. Žmonės rikiavosi į eilę, kad galėtų užduoti rūpimus klausimus profesionalams.
Antras itin smalsuolius dominęs klausimas susijęs su mitais apie kanapes. Kadangi kanapė mūsų šalyje siejama su kvaišalais ir jų narkotiniu poveikiu, žmonės parodos metu nepraleido progos pasiteirauti, ar pakrapščius statybinį blokelį jo žaliavą būtų galima ir surūkyti.
„Žmonėms terminas „kanapė“ dažnai siejasi su narkotine kanape. Anglų kalboje šie terminai skiriasi: Hemp - pluoštinė kanapė, canabis - narkotinė. Kai buvome konferencijoje JAV, tokių klausimų buvo kur kas mažiau. Mūsų kuriamos medžiagos yra iš pluoštinių kanapių, kuriose THC (narkotinės medžiagos) kiekis yra mažesnis nei 0,2 proc. Teko dalyvauti seminare, kurio metu minėjo, kad norint „apsinešti“ rūkant pluoštines kanapes, reikėtų surūkyti 40-ies metrų ilgio suktinę. Tai tikrai nėra efektyviausias pluoštinės kanapės panaudojimo būdas“, - juokdamasis paaiškino VGTU mokslininkas.
Gali pakeisti įprastus statybinius gaminius
Sukurta alternatyvi statybinė medžiaga, kaip akcentuoja jos kūrėjai, gali pakeisti kelių rūšių lengvojo betono blokelius, naudojamus pastatų statybai. Tokios medžiagos jau naudojamos pasaulyje, tačiau Lietuvoje - jos naujovė, nes iki šiol ekologiškų kanapių blokelių gamybą apsunkino įstatymai, draudę auginti pramonines kanapes.
Medžiagos tyrinėjai pabrėžia, kad statybiniai blokeliai iš kanapių yra draugiški aplinkai - medžiagos, naudojamos blokeliams gaminti, yra organinės kilmės, taigi, jas daug lengviau utilizuoti, galima panaudoti kaip pakratus žemės ūkyje.
Prie statybinių blokelių iš kanapių spalių tyrimų dirbo VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto darbuotojai ir nacionalinio mokslo projekto „Energiją tausojančių medžiagų kūrimas, tyrimai ir taikymas pastatų atitvarose“ dalyviai.
Projektui vadovauja VGTU mokslininkas docentas dr. Sigitas Vėjelis.