Ką darote, kai išberia odą? Peršalate? Ima kankinti neaiškios priežasties negalavimai? Žinoma - kulniuojate pas gydytoją. O ar rūpinatės organizmu tuomet, kai nieko neskauda ir esate lyg ir viskuo patenkinti? Yra gausybė gydymo būdų, kurie pasiekė Lietuvą iš artimų ir tolimų kaimynų. Vieni jų remiasi Rytų filosofija, kiti – tiesiog išeities iš cheminių vaistų gausos ieškojusių gydytojų patirtimi.
Praktikuojantys natūralius, alternatyvios medicinos gydymo metodus teigia, jog tokiu būdu galima išgydyti netgi vėžį.
Pagrindinis argumentas, jog mums visiems gerai pažįstama medicina šalina negalavimo padarinius (pavyzdžiui, skausmą), bet ne priežastis. Be to, niekas pernelyg nesirūpina ligų prevencija, niekas negaišta laiko mokyti pacientus sveikos gyvensenos ar mitybos.
GRYNAS.lt pradeda straipsnių ciklą, kurį pavadinome „Ekomedicina“. Čia pristatysime įvairius šiuo metu Lietuvoje taikomus gydymo metodus ar procedūras bei teirausimės gydytojų – ką jie mano, apie vieną ar kitą alternatyviosios medicinos gydymo būdą.
Ligų priežastis – kasdienė mityba
Ieškodama įvairios informacijos gydytoja padarė išvadą, jog dauguma organizmo negalavimų: alerginės reakcijos, bronchinė astma, kepenų, skrandžio ligos, migrena, antsvoris, odos ligos, nuolatinis nuovargis – atkeliauja kartu su maistu, kurį kasdien dedame į burną.
„Gerų vaistų nėra – pradeda dėstyti ji. - Visi vaistai turi kokį nors šalutinį poveikį. Ir kai žmogus geria jų kelias rūšis, po dvi, po tris tabletes – niekas išvis nežino, kaip jie sąveikauja tarpusavyje ir ką padaro organizmui. Todėl kai kurie gydytojai ėmė galvoti, kaip žmogui išsiversti be vaistų – nekalbu apie atvejus, kai žmogus miršta ir jam staigiai reikia pagalbos. Šiuolaikinė medicina, antibiotikai ir sudėtingos operacijos gali prailginti žmogaus gyvenimą. Bet ką daryti, kad tų sudėtingų operacijų nereikėtų? Štai kur klausimas. Žmonės jau suvokia, kad nuolat gydytis vaistais – ne išeitis.“
Antibiotikai - „dėl visa ko“?
Šiandien vaistai skiriami dėl įvairiausių priežasčių. Nuo vidurių užkietėjimo, nuo skausmo, nuo bet kokio kito negalavimo. Visi gydytojai vadovaujasi bendrai priimtais standartais ir schemomis, kaip gydyti pacientą.
„Ar žinote, kad karo metais išrasti antibiotikai buvo skiriami tik tuo atveju, jei žmogui gręsia mirtis? Šiandien jie skiriami profilaktiškai! Pavyzdžiui, kai žmogus karščiuoja - kad nebūtų komplikacijų. Apskritai visas vaistų bumas prasidėjo gal 50 metų atgal. Iki tol šimtus, tūkstančius metų egzistavo gydymo metodai, kuriuos aš labiau būčiau linkusi vadinti tradicine medicina, nei dabartinę sveikatos sistemą,“ - aiškino natūralios medicinos centro savininkė.
Gydytoja mano, jog pagrindinė daugumos ligų priežastis – maistas. Taip pat įtakos gali turėti genetika, gyvenimo būdas, patiriamas stresas.
Imuninė sistema kovoja su jos „šeimininko“ įgeidžiais
Didžioji dalis negalavimų Žvėryno natūralios medicinos centre gydoma kompleksiškai: pradedant maisto netoleravimo testu, žarnyno ir kepenų bei tulžies pūslės detoksikacija, baigiant homeopatiniu gydymu.
Kaip žarnyno valymas susijęs su odos problemomis?
Gydytoja įsitikinusi, jog dauguma žmonių savyje nešiojasi daugybę toksinų. Ypač tie, kurie tuštinasi ne kiekvieną dieną. Toksiškos medžiagos kaupiasi storojoje žarnoje, kur po netinkamos mitybos gali likti daug prie sienelių prikibusių pūvančių darinių. Jie nepasišalina iš organizmo ir praktiškai kiekvieną dieną teršia žmogaus kraują.
„Storasis žarnynas, plaučiai ir oda yra labai susiję, nes vystosi iš vienos embriono dalies. Būtų naudinga, jei gydytojai tai paaiškintų pacientui – kad turint odos problemų naudinga valyti storąją žarną. Nes iš jos toksinai su krauju nešami į odos paviršių ir per ją valosi,“ - kaip susiję iš pirmo žvilgsnio skirtingi dalykai aiškino J. Tulčina.
Jei organizmas galėtų kalbėti....
Turbūt jūsų galvose jau sukasi klausimas – tai ką tuomet reikėtų valgyti? Gydytoja teigia, jog reakcija į įvarius maisto produktus skiriasi.
„Turime metodiką, kuria tiriame, tinka limfocitams tas ar kitas maistas - ar ne. Tai – maisto netoleravimo testas. Bet viskas prasideda nuo gydytojo konsultacijos. Kadangi esame lygiai tokia pat licencijuota gydymo įstaiga, gydytojas gali išrašyti ir vaistų. Tačiau to nė vienas pacientas nenori. Nes visi žino, kad po to reikės gydyti jų sukeltą šalutinį poveikį. Visi antibiotikai, antidepresantai, hormoniniai preparatai, citostatikai (vėžiui gydyti) ir kontraceptikai, - pabrėžia J. Tulčina. - kenkia žarnyno mikroflorai. O kas yra liga? Juk organizmas negali pasakyti: „Žmogau, valgai netinkamą maistą. Nustok.“ Jis turi duoti Jums ligą.“
Teigiami pokyčiai – kiekvieno paciento valios rezultatas
Natūralios medicinos metodai, gydytojos nuomone, pakenkti negali. Nes čia neskiriami jokie vaistai. Tiesa, jie gali ir neišgydyti negalavimo, bet bent jau reikės mažesnių medikamentų dozių. Jelena Tulčina pateikia statistiką: per penkerius metus 87 proc. į šį centrą dėl žvynelinės besikreipusių žmonių, liga tapo kontroliuojama. Nutukimas ar nuolatinio nuovargio sindromas išgydomas praktiškai 99 proc. žmonių.
„Bet negalime sakyti „išgydyta liga.“ Jei žmogus vėl pradės ėsti kaip kiaulė, jį vėl gali išberti, gali grįžti dusulys ir migrena. Nes grįš to priežastis. Galime padėti tuo atveju, jei žmogus nori pasikeisti. Poliklinikoje – išgersi piliulę, ir tiek. Nepadės – tave išoperuos. O pas mus žmonės turi keistis. Jie turi atsisakyti produktų, kurie galbūt jiems yra labai labai svarbūs. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę – gydytis vaistais, ar gydytis kiek kitaip. Pakenkti šie metodai negali. Tokius mitus ar gandus neretai skleidžia žmonės, kurie neturėjo valios įvykdyti jiems skirtos programos“, - aiškino gydytoja.
Vieninteliai žinduoliai, vagiantys pieną
Gydytoja pridūrė, jog žmonės neretai turi priklausomybę maistui ir tai gali būti prilyginama priklausomybei nuo alkoholio. Jos nuomone, didžiąjai daliai žmonių labiausiai kenkia pieno produktai, miltiniai patiekalai, saldumynai bei rūkyti gaminiai.
„Galima kartą į savaitę valgyti ko norisi, o kitas dienas – tvarkingai. Šokoladai, marmeladai – tai nėra žmogaus natūralus maistas. Kai žmogus atsirado šioje žemėje aplink buvo augalai. Iš 93 tūkstančių gyvūnų, niekas iki šiol nepakeitė mitybos. Ar arklys valgo dešrą? Ne. O plėšrūnai valgo mėsą. Ir jų virškinamasis traktas – perpus trumpesnis. Todėl jie niekad neturi problemų. O pieno produktai – ar matėte kada žinduolius, geriančius kito žinduolio pieną? O pandą, tikrinančią, ar jos kaulams netrūksta kalcio, nors valgo tik augalus?, - retoriškai klausinėjo J. Tulčina. - 80 proc. raciono turėtų sudaryti augalinis maistas. Nes turime šarminti savo kraują. Pagal jo pH jis yra silpnai šarminis. Mėsa kraują rūgština.“
Žarnyno valymas ir klizma – mitais apipintos procedūros
Turbūt labiausiai mitais ir gandais apipinta žarnyno valymo procedūra. Ji atliekama paprasčiausiu būdu – pro išeinamąją angą silpna srovele pilamas vanduo ir tokiu būdu išplaunami teršalai iš storosios žarnos.
Ji prisiminė, jog sanatorijose iki šiol atliekama procedūra „žarnyno dušas“. Tai – sifoninė klizma, tik vanduo čia teka iš aukštai pakabinto rezervuaro didele srove. Toks būdas – gerokai pavojingesnis, nes vandens spaudimo neįmanoma reguliuoti.
„Aš manau, kad aparatas, kurį turime, yra tobulas. Galime reguliuoti ir temperatūrą, ir slėgį. O slėgis būna 20 kartų mažesnis, nei paprastos klizmos. Pažeisti žarnyno tokiu būdu neįmanoma. Žmogus nesituština po tris dienas – tai kaip jam tokiu atveju tą žarnyną išvalyti? Laisvinamaisiais? Organizmas juos priima kaip dirgiklį ir panaudoja daug vandens jų išmetimui. Prie to priprantama ir ilgainiui darosi neveiksminga, galima netekti įvairių mikroelementų. Žarnyno valymas treniruoja raumenis ir pagerina jo motoriką. Jo metu išplaunamos per daug metų prie žarnyno sienelių prilipusios „plastilininės“ masės. Ar reikia keisti vamzdžius, kuriais vanduo teka 20 metų? Arba ar reikia šepečiu pavalyti tualetą po pasinadojimo? Juk toks pats vaizdas - mūsų organizme. Be to, žmonės dažnai žarnyne turi kirmėlių“, - be užuolankų dėsto J. Tulčina ir priduria, kad kai kuriems skeptikams, turintiems sveikatos problemų, su malonumu pasiūlytų šią procedūrą.
Žarnyną rekomenduojama valyti du kartus per metus.
Dėl sveikatos keistųsi penktadalis
Vis dėlto kai kurie gydytojai prieš J. Tulčinos metodus lenkia galvą. Kai licenzijavimui prireikė penkių gydytojų rekomendacijų, natūralios medicinos centro vadovė jas greitai gavo. Moters teigimu, kai kurie profesoriai tokiu būdu išsigydė ligas, kurios juos buvo įkalinusios uždarame rate.
„Manau, kad tik 20 proc. žmonių dėl negalavimo keistų gyvenimo būdą. Kiti rinksis tradicinį gydymą. Tačiau kai tradiciniai gydytojai gąsdina ir dezinformuoja ir šiuos 20 proc. - norisi keiktis. Klausiu priešiškų kolegų: „Ar norėtumėte, kad jūsų vaikui teptų odą hormoniniais vaistais? Kad jam skirtų stiprius priežvėžinius vaistus, kad operuotų?“ - ir visuomet sulaukiu tylos. Norėčiau, kad pagaliau tarp visų gydytojų įsivyrautų draugystė ir bendradarbiavimas. Noriu diskutuoti su gydytojais - jei yra klausimų ir abejonių – aš su malonumu į juos atsakyčiau,“ - pabaigia interviu gydytoja Jelena Tulčina.
Gastroenterologė į procedūrą žiūri skeptiškai
Vis dėlto GRYNAS.lt teiravosi, ką apie žarnyno valymą ar gydymą teisingai parinkus maisto produktus mano Antakalnio poliklinikos gydytojos- vaikų gastroenterologės Nerijos Lijanos Skrebienės. Ši gydytoja žarnyno valymo procedūrą vertino skeptiškai.
Natūralios medicinos centro vadovė gydytoja J. Tulčina teigė, jog žmonės neretai net prabėgus keliems mėnesiams po procedūros susieja bet kokius atsiradusius negalavimus su žarnyno valymu. „Nuolat bendraujame ir skambiname savo pacientams, klausiame, kaip jie jaučiasi. Viduriavimas negali būti šios procedūros padarinys. Žmogus gali apsinuodyti, kaip ir bet kada, taip ir po šios procedūros. O gydytojai tai labai lengvai susieja ir pateikia kaip negalavimo priežastį. Vienas gydytojas netgi sinusitu susirgusiam pacientui tvirtino, kad čia kaltas žarnyno valymas. Manau, kad gydytojai, kurie nesimokė alternatyvios medicinos ir jos nepraktikuoja, negali spręsti apie šiuos gydymo metodus, nes neturi šioje srityje patirties, praktikos ir pasiektų rezultatų,“ - kalbėjo J. Tulčina.
Antakalnio poliklinikos gastroenterologė svarstė, jog būtų įdomu pamatyti tyrimus žmonių, kurie penkerius ar dešimt metų nuolat darėsi tokio tipo procedūras – tuomet būtų galima jų poveikį vertinti tvirčiau.
„Norėčiau pamatyti studiją, kuri procentais man įrodytų, kad tie žmonės po penkerių ar dešimties metų yra sveiki, viskas jiems gerai. Kol kas aš tai vertinu kaip eksperimentus. Kaip ir įvairias „ruonių“ maudynes – vieniems gali tikti, o kitiems - pakenkti,“ - kalbėjo Nerija Lijana Skrebienė.
Prieš skubant į procedūrą reikėtų pažvelgti į savo lėkštę
Ši gydytoja patarė prieš bet kokias panašias procedūras pirmiausia rūpintis mityba, keisti gyvenimo būdą. Galbūt tada jų ir nereikės.
„Jei žmogus skundžiasi vidurių užkietėjimu – tai gali būti ir kokios nors ligos simptomas. Reikia įsitikinti, kad nėra jokių organinių pakitimų – uždegimo žarnyne ar virškinimo sistemoje, prieš atliekant tokią procedūrą“, - patarė vaikų gastroenterologė.
Paklausta, ar odo bėrimai iš tiesų susiję su virškinimu, N. Skrebienė teigia, jog juos iš tiesų gali sukelti gastritas, opaligė.
„Kartais organizmas iš tiesų nepriima kai kurių produktų, bet tuomet siunčiame pas alergologą. Turiu pažįstamų, kurie darėsi maisto netoleravimo tyrimą Rusijoje. Na, nepasakyčiau, kad jiems tai stebuklingai padėjo išgyti. Manau, kad lemia tikėjimas tyrimu ir jo rezultatais. Tada žmogus sveiksta. Gali būti toks psichologinis momentas. Dar vienas dalykas – maisto netoleravimas gali varijuoti su amžiumi. Vyresni žmonės gali netoleruoti pieno produktų. Jiems pradeda trūkti tam tikro fermento. Saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai – kaip specialistė patariu pacientams jų vengti. Visų pirma, pažvelgus į produktų sudėtį šiandien ten galima atrasti visą Mendelejevo lentelę. Rekomenduoju kiek galima grynesnius, šviežesnius, namuose gamintus produktus. Net išgydžius problemą primenu, kad mitybos nereikia apleisti,“ - teigė gydytoja.
Vaistų bumas - pirmadienis
O ką daryti, jei žmogui skiriami stiprūs vaistai? Antakalnio poliklinikos gydytoja mano, jog šiandien jais piktnaudžiauja ne tik gydytojai, bet ir žmonės.
„Manau, kad Lietuvoje yra šiek tiek piktnaudžiaujama vaistais. Girdėjau, kad po savaitgalio sveikatos laidų, kuriose gausu įvairios reklamos, pirmadienį vaistininkai ruošiasi priimti būrį pirkėjų ir užsisakinėja naujausius maisto papildus. Kartais man rašant receptą prašoma naujo papildo, apie kurį dar net nesu girdėjusi. Sakau - „bet yra senas ir patikimas“. Net visokios gerosios bakterijos netinka kai kuriems vaikams, nors reklama apie tai neužsimena, - apie tautiečių patiklumą pasakojo gastroenterologė. - Be vaistų pirmiausia klausiu: kiek laiko būnate gryname ore, ką valgote? Vaikų sveikata Lietuvoje išties blogėja. Jie gauna daug įvairiausių vaistų, tačiau juos duoda tėvai.“
Gydytoja stebėjosi, jog mamos su vežimėliais dažniau pastebimos prekybos centruose, nei parkuose, vaikai maitinami nežinia kiek laiko krepšyje gulėjusiais mišinukais. Dėl tėvų ir vėliau vaikų perimto gyvenimo būdo ir kyla dauguma susirgimų.