Europa 2100: ar iš tiesų Kaunas nuskęs, o Šiauliai taps sala?

Neseniai pasirodžiusiame kūrėjo, pasivadinusio JaySimons, kurtame alternatyviame žemėlapyje vaizduojama, kaip 2100 metais galėtų atrodyti Europa, jeigu dėl klimato kaitos ištirptų visi ledynai ir vandenynų lygis pakiltų 100 m. Jis kelia prielaidą, kad jeigu taip nutiktų, Lietuvos plotas smarkiai sumažėtų: Kaunas atsidurtų po vandeniu, o Šiauliai taptų sala. Dėl nevaldomai kylančių pasaulinių temperatūrų, jūros lygis šiuo metu iš tiesų itin sparčiai kyla. Įdomu, kiek tokiose menininko „prognozėse“ yra tiesos, o gal tai yra visiška fikcija?

Žemėlapį vadina fantazija

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys GRYNAS.lt teigė, kad viešai išpublikuotą žemėlapį, kuriame Kaunui prognozuojamas nuskendusio miesto likimas, o Šiauliams tapimas sala, vertinti rimtai sudėtinga. „Tai yra internauto ar menininko vizualizacija ir tai neturi nieko bendro su mokslu. Tai yra fantazija, ji nėra reali“, - sakė J. Kilpys.

Nors vandenynų lygis iš tiesų kyla, šio rodiklio mastai ženkliai skiriasi nuo žemėlapyje vaizduojamų prognozių.

J. Pakrosnienė

Tikriausiai tokia situacija dar yra pernelyg toli, dar labai daug aplinkui visokių kasdieninių problemų, kurias stengiasi išspręsti savivaldybė, palengvinti gyvenimą žmonėms. Mes turbūt dar taip gerai negyvename, kad taip toli į ateitį galvotume.

„Nė vienas mokslininkas nekalba apie 100 metrų (vandens pakilimą – red. past.). Jeigu priimtume visiškai teorinę galimybę, kad ištirptų visi pasaulio ledynai – tiek žemynuose, tiek Arktyje ir Antarktyje – vandenynų lygis galėtų pakilti 70 metrų. Bet tai irgi yra visiška fantazija, nes visi ledynai neištirps“, - aiškino klimatologas. Anot jo, naujausioje mokslininkų klimato kaitos ataskaitoje prognozuojama, kad per šimtą metų vandenynų lygis galėtų pakilti nuo 40 cm iki 1 metro. “Jeigu žmonija imasi aktyvių veiksmų, mažina šiltnamio dujų išmetimus, tuomet procesai lėtėja ir vandens lygis gali pakilti apie 40 cm. Jeigu viskas tęsiasi taip ir toliau – deginama daug iškastinio kuro, gali pakilti apie 1 metrą“, - dėstė pašnekovas.

Mokslininkai taip pat atlieka klimato kaitos prognozių modeliavimus 500 metų į priekį. Iki 2500 m. priklausomai nuo šiltnamio dujų išmetimų ir jų kiekio atmosferoje, vandenynų lygis gali kilti nuo 1 m iki 7 m.

Taigi, kaip patikina klimatologas, tiek kauniečiai, tiek ir šiauliečiai gali būti ramūs – drastiški pokyčiai jų miestų artimiausius 500 metų tikrai neištiks. Tačiau tai visai nereiškia, kad galima miegoti ant laurų – ekstremalėjantiems klimato pokyčiams vis tiek ruoštis reikėtų.

Kai kam ir 40 cm gali būti pražūtingi

Kita vertus, J. Kilpys pabrėžia, kad kai kam ir 40 cm vandens lygio pakilimas yra labai daug. Pasaulyje, jo teigimu, yra nemažai vietų, kurios yra vos 1 metrą ar net ir pusė metro virš jūros lygio.Toms saloms jau gresia išnykimas.

„Jeigu kalbėtume apie Lietuvos pajūrį, ten irgi jausis (vandenynų lygio kilimas – red. past.), Klaipėdos, Palangos, Šventosios paplūdimių degradavimas, kylant jūros lygiui, vis labiau jausis – bus nuplaunamos kopos. Didžiausi pokyčiai pasijustų Nemuno deltoje, ji yra labai neaukštai nuo jūros lygio, pakilus vandeniui apie pusę metro, jau būtų užlietos didelės teritorijos Nemuno deltos regione“, - pasakojo LHMT specialistas.

Paklaustas, ar tokie menininkų žemėlapiai, kuriuose vaizduojami grėsmingi scenarijai galėtų pasitarnauti kaip žmonių švietimo apie klimato kaitą priemonė, J. Kilpys teigė manantis, kad visuomenę reikėtų šviesti ne gąsdinimais, o realiais faktais: „Reiktų remtis ne gąsdinimu ir fantazijomis, o daugiau faktais, į tai pasižiūrint rimtai. Problema tame ir atsiranda, kad kažkas sukūrė žemėlapį, kuris neturi pagrindo, o dalis žmonių tai priima už gryną pinigą, pradeda domėtis ir paskui pamato, kad tokie pokyčiai nevyksta, todėl gali pasakyti „kad mokslas klysta, nes pateikinėja baisias prognozes, o iš tikro taip nėra“.

Taip toli į ateitį negalvojama

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Pakrosnienė, komentuodama žemėlapį sakė, jog vandenyno lygio kilimui nėra ruošiamasi.

„Tikriausiai tokia situacija dar yra pernelyg toli, dar labai daug aplinkui visokių kasdieninių problemų, kurias stengiasi išspręsti savivaldybė, palengvinti gyvenimą žmonėms. Mes turbūt dar taip gerai negyvename, kad taip toli į ateitį galvotume,“ – svarstė J. Pakrosnienė.

Pasak jos, Kauno miesto savivaldybėje kol kas nėra būtent už klimato kaitą ir su tuo susijusias problemas atsakingo specialisto, nors Aplinkos apsaugos skyrius tokį klausimą buvo iškėlęs savivaldybės posėdžiuose: „Tema tikrai aktuali, dabar dažnai minima, todėl tokio žmogaus reikėtų. Kita vertus, politikai užsiimti nenori, nes bijo, kad į juos atsigręš strėlės, nes didina biurokratinį aparatą.“

Pašnekovė pridūrė, jog nepaisant tokių kliūčių, klimato kaitos tema Kauno miesto savivaldybei nėra svetima. Pasak jos, dalyvaujama įvairiuose europiniuose projektuose, 2003 m. įkurta Kauno regioninė energetikos agentūra, o šios inicijuotą merų paktą dėl klimato kaitos yra pasirašęs ir Kauno miesto meras.

Kalbant apie potvynius, mieste, įkurtame dviejų upių santakoje, šie nėra naujiena. Tačiau, pasak Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės, potvyniai didelę žalą padaro tik tuomet, kai yra nepaisoma gamtos: „Savivaldybėje yra civilinės saugos skyrius, kuris su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba koordinuoja visus veiksmus potvynių metu. Pats miestas labai daug nenukenčia, nes aukščiau miesto esanti hidroelektrinė reguliuoja Nemuno vandenį. O dėl Neries potvynių problemų daugiau kyla Kauno rajone. Tačiau ten yra kiti dalykai – nebepaisoma santykio su gamta, namai statomi per arti vandens, dėl to jie ir nukenčia ledonešio metu ir išsiliejus upei. Visi nori jaustis saugūs, bet taip pat nori ir tiesiai iš namų eiti maudytis. O po potvynio bėga skųstis savivaldybei, kodėl nieko nedarėte,“ – sakė J. Pakrosnienė.

Nuo 1993 m. vandens kilimas spartėja

Ką apie vandenynų lygio kilimą sako mokslas? Visuotinai sutariama, jog šiandien stebimas vandens lygio kitimas yra sparčiausias per pastaruosius keletą tūkstančių metų. Tokios tendencijos išsilaikys per visą šį šimtmetį ir vėliau, teigia Nacionalinės vandenynų ir atmosferos agentūros (NOAA) specialistai.

Pasak tyrimų, nuo Kristaus gimimo iki 1900 m. pasaulio vandenynų lygis keitėsi labai nežymiai ir tik XX a. ėmė pastebimai kilti į viršų. Ilgalaikiai matavimų duomenys rodo, jog jūros lygis nuo 1900 m. iki šių dienų vidutiniškai kilo 1-2,5 milimetro per metus. Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (IPCC) duomenimis, nuo 1993 m. jau stebimas gerokai spartesnis vandens lygio kilimas – apie 3,2 mm per metus. 

Vandens plėtimasis dėl sparčiai didėjančios pasaulinės vidutinės temperatūros ir žemynų ledynų tirpimas, pavyzdžiui, kalnuose ir ašigaliuose, yra pagrindinės vandens lygio kilimo priežastys. Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios išnykę ledynai ir įvykęs vandens šiluminis plėtimasis paaiškina apie 75 proc. visų vandens lygio pokyčių.

Kaip žinome, visuotinį atšilimą sukelia didėjantis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dvideginio (CO2), kiekis atmosferoje. Praėjusiais metais buvo užfiksuotas rekordinis CO2 lygis – 400 dalelių milijone. Tokios aukštos šių dujų koncentracijos atmosferoje nebuvo bent 800 tūkst. metų.

Ne visos vietovės bus paveiktos vienodai

Modeliai ir ateities scenarijai nieko gero nežada. Pagal naujausias NOAA mokslininkų prognozes, vandenynų lygis iki 2100 metų pakils mažiausiai 20 cm, tačiau daugiau nei 2 metrų viršyti neturėtų. Palyginimui, ankstesnio tarpledynmečio metu, maždaug prieš 116 – 129 tūkst. metų, didžiausias vandenynų lygis, manoma, buvo nuo 5 iki 10 metrų aukščiau negu yra dabar. 

Šiuo metu daugiausiai klausimų kelia tirpstantys Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledynai. Kol kas neaišku, kokiu vandens kiekiu jie papildys vandenynus. Didžiausio vandenynų lygio kilimo scenarijus (1 m) remiasi maksimaliu ledynų tirpimu.

J. Kilpys

Didžiausi pokyčiai pasijustų Nemuno deltoje, ji yra labai neaukštai nuo jūros lygio, pakilus vandeniui apie pusę metro, jau būtų užlietos didelės teritorijos Nemuno deltos regione.

Tiesa, šie skaičiai – tai pasaulio vidurkis. Tikslus vandens lygio kitimas vienoje ar kitoje vietoje gali skirtis gana smarkiai. Tai priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant vertikalų žemės masės judėjimą ir vandenynų dinamiką. Pavyzdžiui, kai kuriose pasaulio vietovėse (Meksikos įlankos, Chesapeako įlankos pakrantės JAV) žemė natūraliai smenga, todėl jūros lygio kilimas yra jaučiamas labiau. Tuo tarpu šiaurinėse teritorijose, pavyzdžiui, Aliaskoje ir Skandinavijos šalyse, iš kurių paskutinis ledynmetis pasitraukė vėliausiai, žemė tebekyla (išnykus ledyno spaudimui, žemės masės grįžta į savo ankstesnes pozicijas), todėl ten jūros lygis gali net ir kristi.

Nepaisant to, jūros lygio kilimas tęsis ir po 2100 m., todėl tikėtina, jog pasekmes pajus visi pasaulio regionai. Taip pat neabejotina, jog dėl aukštesnio vandenyno lygio didelių audrų sukelti potvyniai bus dažnesni, didesni ir truks ilgiau.