Tiesa, teiginiuose apie jogurtų naudą sveikatai didelio melo nėra. Natūralus jogurtas yra vertingas maisto produktas, su kuriuo žmogaus organizmas gauna ir mikroelementus, ir D, B12 vitaminus, ir baltymus. Stiklinėje jogurto yra 45 proc. rekomenduojamos kalcio dienos dozės. Be to, jogurtas lengviau virškinamas net už natūralų pieną – per valandą suvirškinama 91 proc. jogurto, kai tuo tarpu pieno – tik 32 proc.
Yra duomenų, kad dėl pieno rūgšties poveikio jogurtas gali būti laikomas savotišku „jaunystės eliksyru“, nes, stabdydamas puvimo procesus, tuo pačiu iš dalies stabdo organizmo senėjimą. Jogurte yra priešgrybelinių medžiagų. Na, o apie jogurto savybę atstatyti žarnyno veiklą esant disbakteriozei nežino tik tie, kas neturi televizoriaus. Tiesa, paskutinįjį teiginį kaip tik ir būtų galima paneigti.
Jei nėra lactobacillus ar bulgaricus, tai - ne jogurtas
Atrodytų, kad galėtume be galo vardinti teigiamas jogurto savybes, tačiau prie kiekvienos turėtume daryti prierašą „jei tai – natūralus produktas“. Nes jei produkte nėra gyvų klasikinių lactobacillus bulgaricus ar kitų vėliau pradėtų naudoti bakterinių kultūrų, tai vis tik to produkto negalėtume pavadinti jogurtu. Ir nesvarbu, kaip jį vadina gamintojas. O maistininkams, gaminantiems jogurtus, arba tai ką jie vadina jogurtais, erdvė „kūrybai“ yra beribė. Ypač įtariai reikėtų rinktis atvežtus iš kitų šalių ilgo galiojimo „jogurtus”, ant kurių pakuočių net nenurodomos specialios laikymo sąlygos.
Verta prisiminti, kad natūralaus jogurto galiojimo laikas yra iki 10, o kartais – iki 14 dienų, jį laikant ne aukštesnėje kaip 6 laipsnių C temperatūroje, tačiau jokiu būdu ne visą mėnesį įprastinėje parduotuvės lentynoje. Tiesa, patyrę prekybininkai, kad nesukeltų pirkėjų įtarimo, jau seniai išmoko sudėti į šaldomąsias lentynas net tuos produktus, kurie nesugestų net ir laikomi prie šilto radiatoriaus. O jūs ar pirktumėte tariamą pieno produktą ne iš šaldytuvo?
Tarpinė stadija tarp natūralaus jogurto ir to, ką apskritai jogurtu negalima būtų vadinti, yra produktai, kuriuose, termiškai apdorojant gamybos metu, žūsta gyvosios bakterijų kultūros, bet raugas lieka, todėl ir užrašas sudėtyje „natūralus bakterinis raugas“ yra pateisinamas net ir tuomet, kai bakterijos produkte jau yra žuvusios. Taigi, jums gali būti siūloma nusipirkti kad ir natūralaus, tačiau pagrindinių jogurto savybių neturinčio produkto.
Reklamose nevalia akcentuoti sveikatingumo
EFSA (Europos maisto saugos agentūra, aut. pastaba) publikuojamose mokslinėse nuomonėse dėl teiginių apie sveikatingumą atmetimo (susijusiose su probiotikais) nurodo tokias priežastis: mikroorganizmai ar mikroorganizmų įvairūs deriniai pateiktuose prašymuose dėl sveikatingumo teiginių patvirtinimo nėra pakankamai išsamiai apibrėžti (apibūdinti), netinkamai parinkta populiacijos grupė, todėl jiems negali būti skirtas sveikatingumo teiginys. Tikėti ar ne – jūsų reikalas, tačiau drįsčiau teigti, kad verčiau už maisto saugą atsakingos institucijos savo energiją nukreiptų akivaizdžiai kenksmingų produktų paieškai.
Teko susipažinti su alternatyvia nuomone, kai teigiama, kad vis tik gyvosios bakterinės kultūros mūsų žarnyno nepasiekia, o teigiamasis virškinimo efektas atsiranda dėl dedamo į jogurtus inulino, kuris yra natūrali (pvz. pagaminta iš cikorijos šaknų) skaidulinė medžiaga, poveikio. Žmogaus organizme nėra inulino virškinimui reikalingų fermentų, tačiau ši medžiaga yra naudingų bakterijų maistas ir todėl ji, patekusi į žarnyną, kur tos bakterijos gyvena nepriklausomai nuo to, ar mes vartojame jogurtą, ar jo nevartojame, skatina jų dauginimąsi ir, tuo pačiu, – virškinimą. Greičiausiai tokia nuomonė iš dalies yra teisinga, nes mes valgome vis mažiau maisto, turinčio skaidulų, o jomis praturtintas maistas gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Tačiau nepamirškime, kad inulino dienos norma yra apie 25 gramus, o jogurto indelyje jo gali būti iki 3–5 gramų. Reikia įvertinti, kad šias skaidulas mes gauname ne vien iš jogurto. Juolab, kad ilgalaikių perteklinės inulino dozės vartojimo tyrimų nebuvo atlikta.
Jogurto spalva slepiama dažikliais
Labai įdomu pasidaro tuomet, kai pradedama nagrinėti kitos, į jogurtą panašių produktų sudedamosios dalys. Pirmiausia turėtumėte pastebėti tai, kad ant jogurtą (tikrame jogurte konservantai apskritai negalimi) primenančio produkto pakuotės pažymėti konservantai pvz., benzoinė rūgštis (E210) ar sorbo rūgštis (E200). Tikėkimės, kad visi suvokia – konservantai ir gyvoji bakterinė kultūra yra nesuderinami dalykai.
Ant etikečių teko aptikti pažymėtus dažiklius E120 (karminas) ir E163 (antocianas). Jie sąlyginai nepavojingi, tačiau dažiklio naudojimas dažnai reiškia, kad gamintojas gali turėti svarių priežasčių slėpti tikrąją produkto spalvą. Taip pat įdomus komponentas yra tirštiklis E440 (pektinas). Ir vėl gi, tai – ne nuodas ir tik retais atvejais gali sukelti alergiją, tačiau jo buvimas produkte, kuris turi būti ir taip būti tirštas, turi sukelti tam tikrų klausimų dėl produkto natūralumo.
Kalbant apie jogurto ar į jį panašių produktų tirštumą reikėtų nepamiršti, kad vartotojų apklausų metu dauguma pirkėjų nurodo, kad tiršti jogurtai jiems labiau patrauklūs, o gamintojai į tai atsižvelgia. Ir kartais atsižvelgia labai savotiškai.
Štai ir priėjome prie pelningo gamintojams ingriediento – modifikuotų savybių krakmolo. Tiesa, prieš tęsiant pasakojimą, aš dar kartą priminsiu, kad modifikuotų savybių krakmolas – tai ne GMO produktas (nors gali būti pagamintas iš pvz., GMO kukurūzų, bet ne dėl to jis vadinasi modifikuotu), o chemiškai pakeista medžiaga. Modifikuotas krakmolas yra toks krakmolas, kurio molekulėje yra pakeistos kelios jungtys. Dėl tų jungčių pakeitimo krakmolas greičiau tirštėja. Tai yra krakmolas, o tiksliau krakmolai, kurie žymimi indeksais nuo Е1400 iki Е1451.
Atliekami tyrimai dėl jų poveikio kasai, nes kaip ir visų medžiagų, prie kurių nesame pripratę, evoliucijos metu, būtent kasa turi „apsispręsti“, kokius virškinimo fermentus gaminti. Šių tyrimų postūmiu tapo pastebėti faktai, kad dėl pankreatito (kasos uždegimo) į gydytojus pradėjo kreiptis žmonės, kurie teigė nevartojantys alkoholio ir labai sveikai maitinantys. Panagrinėjus pacientų racioną, buvo išskirtas galimas rizikos faktorius, ir juo tapo modifikuoti krakmolai, kuriuos nesigėdijama dėti į liesais vadinamus pieno produktus. Taigi, kas galėtų patikinti, kad naudodami tokius produktus kaip gerinančius sveikatą (pvz., mažinančius „blogojo” cholesterolio kiekį), jūs tuo pačiu visam likusiam gyvenimui nesusirgsite pankreatitu. Vertinti viską, kas parašyt, lieka jums.
Jogurto uogos - imitacija?
Tačiau bet kokios žinios apie galimą pavojų, net jei jis yra hipotetinis, manyčiau, tik į naudą. Na, o ar yra jogurte arba panašiame į jogurtą produkte krakmolo, jūs galite įsitikinti tokiu pačiu būdu, kaip ir nustatydami jo buvimą varškėje – reikia tik užlašinti jodo. Jei produktas pamėlynavo, tai reiškia, kad jame yra krakmolo.
Ir pabaigai dar kelios įdomybės iš tariamų jogurtų gamybos. Kaip manote, ar gali būti, kad nusipirkote jogurtą su uogomis, kuriame nėra uogų? Pasirodo, kad gali. Uogas puikiai imituoja dažyta ir aromatizuota želatina. Jei gamintojas nurodo, kad vaisiniame produkte naudojami „identiški natūraliems“ skoniai, tai belieka tik spėlioti, kiek jame yra natūralių vaisių, ir ar jų apskritai yra. Tiesa, želatinos „vaisių“ lietuviškuose produktuose greičiausiai neaptiksite, tačiau lenkiškuose tokių būna. Dar vienas jogurtų su įdarais ypatumas yra tas, kad vaisiai ir uogos, prieš jiems patenkant į galutinį produktą, yra gali būti atitinkamai apdorojami: švitinimi, veikiami chemija (apie tai jau kalbėjome vaisių temoje). Be to, džemų, uogienių, vaisių užpilų sudėtyje, kuriais irgi kartais gamintojai pagardina jogurtus primenančius produktus, gali būti visokių kenksmingų priedų: saldiklių, konservantų, stabilizatorių ir kitokių abejotinos vertės medžiagų.
Taigi kaip išsirinkti jogurtą?
Pirmas ir pagrindinis rodiklis – galiojimo trukmė. Viskas, kas gali būti laikoma ilgiau nei 14 dienų (nors iš šaldytuve), turėtų sukelti pagrįstas abejones dėl kokybės;
Aromatizatoriai, dažikliai, o tuo labiau – konservantai parodo, kad produktas nėra tikrasis jogurtas, ir jums spręsti, ar jūs norite jį pirkti;
Sojos, augaliniai aliejai, krakmolas – tai tos sudedamosios dalys, kurių neturėtų būti tikrame jogurte;
Pektinas, natrio citratas ar želatina taip pat nepageidautinos sudedamosios produkto dalys. Jos nepagerina produkto kokybės.