Jei neliks šikšnosparnių, miestuose padaugės kenkėjų
Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius GRYNAS.lt tikino, kad renovuojant daugiabučius pamirštama pasirūpinti dvejomis šikšnosparnių ir dar bent dvejomis miesto paukščių rūšimis.
Anot pašnekovo, norint išsaugoti retąsias rūšis nereikia didžiulio finansavimo: užtektų bent aklinai neužtaisyti vėdinimo sistemų angų ir iškelti specialių prie fasado priderintų inkilų
„Jei nieko nebus daroma, nukentės kelios šikšnosparnių rūšys, žiemojančios daugiabučių ventiliacijos angose – tai dvispalvis plikšnys ir vėlyvasis šikšnys. Po renovacijos šios sistemos būna užsandarinamos, todėl į jas šikšnosparniai nepatenka. Kaip tik todėl šiems miestų gyvūnams sunku susirasti žiemavietes. Pastebime, kad dvispalvis plikšnys paskutiniu metu gan dažnai patenka į viršutinių aukštų butus ir laiptines. Tikėtina, kad tai – renovacijos darbų pažadinti, išbaidyti šikšnosparniai, patekę į žmonių butus“, - tikino gamtininkas.
Kaip teigė pašnekovas, jei renovuotų namų daugės ir dėl to mažės šikšnosparnių žiemojimo bei paukščių perėjimo vietų, galima sulaukti labai rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, tarp čiurlių gali labai sustiprėti konkurencinė kova. O galiausiai šių gyvūnų populiacijos Lietuvoje gali labai sumažėti.
„Jei miškuose iškertami drevėti medžiai, uoksiniams paukščiams bei šikšnosparniams nebelieka kur veistis. Tada net kelios paukščių poros aršiai konkuruoja dėl vienos perimvietės, todėl dažnai pasitaiko, kad jauniklių sėkmingai neužaugina nė viena iš šių porų. Taip pat ir miestuose yra tikimybė, kad padidėjus konkurencijai sumažės ir čiurlių“, - teigė D. Makavičius.
Kita vertus, vyras teigė nėra priešiškai nusiteikęs renovacijos atžvilgiu. Anot jo, renovacija turi labai daug pliusų: „Tai – gamtinius resursus tausojanti programa.“ Tačiau, pašnekovo manymu, nereikia pamiršti ir prieš ne vieną dešimtmetį pastatytuose daugiaaukščiuose namuose prisitaikiusių gyventi šikšnosparnių ir paukščių.
Be to, šikšnosparnių žinovas aiškino, kad norint išsaugoti šiuos retus žinduolius visai nereikia didelių investicijų. Pasak jo, užtenka ventiliacijos angas uždengti grotelėmis su didesniais plyšiais, pro kuriuos galėtų prasmukti šikšnosparniai. Tiesa, ventiliacijos angų reikia ir paukščiams – būtent čiurliams.
„Prieš renovuojant kiekvieną seną pastatą Vakaruose atliekami tyrimai, kad paaiškėtų, kokie šikšnosparniai ten gyvena. Aišku, Lietuvai tai būtų per brangu. Vakaruose renovavus namus iškeliami inkilai paukščiams. Be to, yra pavyzdys, kai Portugalijoje esančiame Morcegario mieste šikšnosparniams ir paukščiams buvo skirtas senas apleistas 15 aukštų pastatas, kurio fasadas sutvarkytas, kad nesiskirtų nuo aplinkinių žmonių gyvenamų pastatų, bet vidus pritaikytas tik paukščių ir šikšnosparnių gyvenimui. Tai tiesiog paukščiams ir šikšnosparniams atiduotas namas – kaip kompensacija. Žmonės, žinoma, ten negyvena“, - sakė D. Makavičius.
„Čiurliai peri ventiliacijos angose, o langinės kregždės įsikuria po balkonų stogeliais. Po renovacijos tokių galimybių nebelieka, todėl reikia specialių priemonių. Jei nieko nebus daroma, prarasime labai daug kregždžių ir čiurlių. Mieste yra labai daug želdinių, kuriuos graužia vabzdžiai, o jais maitinasi paukščiai ir šikšnosparniai. Todėl kenkėjai neišplinta. Kai sugriausime mitybos grandinę, sunku prognozuoti kas bus, bet galima nuspėti, kad labai padaugėtų kenkėjų“, - dėstė gamtininkas.
Šikšnosparnių draugija džiaugiasi ne visi
Vis dėlto, jo žodžiais tariant, jei gyventojai nenorės šikšnosparnių ir paukščių draugijos, per prievartą jais rūpintis priversti niekas negali. Pašnekovo teigimu, yra nemažai žmonių, kurie šikšnosparnių netgi bijo ir sunkiai įsivaizduoja jų kaimynystę.
„Kai kur yra labai didelis žmonių pasipriešinimas. Šikšnosparniai kartais skrenda į kambarį dėl temperatūrų skirtumo. Kartą man paskambino vieno buto gyventojas ir pasakė, kad vidun įskrido 20 šikšnosparnių. Visi skirtingai į tai reaguoja. Kartais sodų nameliuose įsikuria šikšnosparnių kolonija - keli šimtai. Tada lieka ir gyvūnų išmatos. Kartais žmonės nenori, kad jie ten būtų. Apskritai, jei po renovacijos norima padėti gyvūnams, reikia pasitarti su viršutinių aukštų gyventojais“, - sakė S. Paltanavičius, pridūręs, kad labiausiai daugiabučiai traukia šikšnosparnius ir čiurlius.
Be to, gamtininkas tikino, kad norint išsaugoti šiuos gyvūnus nereikia didelių investicijų. O ir pačios įmonės, atliekančios renovaciją, jo teigimu, geranoriškai padeda. „Viename renovuojamame Kauno name perėjo čiurliai. Ir žmonės kreipėsi į mane, klausdami, kaip juos išsaugoti. Aš patariau, kad papildomus darbus turėtų atlikti renovuojanti įmonė. Ir ji labai mielai sutiko padėti. Negali žinoti, kas yra kiekviename name. Bet jei gamtininkai turi informacijos, turėtų ja pasidalinti“, - kalbėjo S. Paltanavičius.
Už šikšnosparnių išsaugojimą turėtų susimokėti gyventojai
„Renovacijos srityje pradėjau dirbti 1996 m. Ir iš tikrųjų pirmą kartą girdžiu apie tokią problematiką. Gal dėl to, kad mes daugiabučius atnaujiname iš esmės didmiesčiuose ir miestuose. Daugiabučiai dažniausiai yra miesto centre. Nesu girdėjęs, kad ši problematika būtų susieta su daugiabučių renovacija kitose valstybėse. Mes esame įgyvendinę nemažai tarptautinių projektų, bet nieko panašaus nesu girdėjęs. Jei tai yra problema, tada ji nėra sprendžiama. Jei paaiškėtų, kad taip tikrai yra, ieškotume sprendimų“, - kalbėjo V. Serbenta.
Tačiau pašnekovas pridėjo, kad bet kokiu atveju už gyvūnų išsaugojimą turėtų susimokėti patys gyventojai: „Į daugiabučių namų atnaujinimą investuoja gyventojai. Jei paaiškėtų, kad jų namas yra toje vietoje, kur reikia išsaugoti gyvūniją ar augaliją, tokiu atveju būtų keliami tam tikri reikalavimai ir gyventojams reikėtų daugiau investuoti.“