„Žmonės guja garšvą iš daržų, keiksnodami jos įkyrią prigimtį, bet juk viduramžiais ji buvo lygiateisis ir labai vertinamas prižiūrimo daržo augalas, vartojamas ir maistui, ir vaistui. Dar nevėlu eiti žoliauti, bet dera atsiminti, kad patiekalams ruošti tinka tik jauni garšvos lapeliai, augalui pražydus jie šiek tiek apkars. O štai vaistams jaunus, sveikus lapus galima rinkti nuo pavasario iki rudens.
Garšvos lapelius skanu valgyti žalius (salotose) bei virtus ar troškintus. Galima ir pasiruošti atsargų žiemai: susidžiovinti ar paraugti lyg kopūstus", - išplatintame pranešime ragina Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.
Kaip teigia parko darbuotojai, garšvos lapuose gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų (vitaminų B4 ir C, eterinių aliejų, flavonoidų ir kt.). Gėrimai iš džiovintų garšvų lapų skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, galima gydyti padidėjusį kraujospūdį. Išoriškai lapų nuoviro kompresais gydomi nudegimai, vabzdžių įgėlimai, sunkiai gyjančios žaizdos.
Paprastosios garšvos geriausiai auga derlingame, kiek drėgnesniame dirvožemyje lapuočių ir mišriuose miškuose, tačiau gali įsikurti ir atvirose vietose – soduose, dykvietėse, pamiškėse.
Garšvų užtepėlei reikalingi produktai:
Jauni garšvos lapeliai: 2 saujos (susmulkinti);
Morka: 1 (didelė, sutarkuota);
Žalumynai (svogūnų laiškai, krapai, petražolės): pundelis;
Aliejus: apie 2 valgomus šaukštus (arba pagal poreikį);
Prieskoniai: juodieji pipirai, druska (pagal skonį).
Eiga: garšvų lapai nuplikomi verdančiu vandeniu, sumaišomi su tarkuota morka, pjaustytais žalumynais, paskaninami prieskoniais ir su aliejumi patroškinami. Šis troškinukas gali būti kaip garnyras prie žuvies, kruopų patiekalų ar valgomas su duonos rieke.