Ginčai dėl kovų: drastiškai naikinti ar dangstytis galvą žygiuojant per miestų parkus?

Ornitologus šiurpina Lietuvos miestuose ir miesteliuose naikinamos varninių paukščių kolonijos. Pasak jų, ugniagesių vandens srove bandant „iškraustyti“ kovus iš medžių peržengiamos visos ribos. Tačiau tiek vilniečiai, tiek ir mažųjų gyvenviečių seniūnai aiškina, kad kovų priviso tiek daug, kad einant mieste išlikti neapdergtam yra didelė sėkmė.

Vilnietis: Lukiškių aikštėje jaučiuosi kaip kaime

Lietuvos ornitologų draugija išplatino pasipiktinimo kupinus pranešimus, kai atėjus pavasariui Utenoje iš medžių buvo išmėtyti lizdai su kovų kiaušiniais, o Rusnėje jų lizdus ugniagesiai apipylė stipria vandens srove. Draugijos vadovas Liutauras Raudonikis tikino, kad tokie veiksmai  yra barbariški.

Tačiau kovų draugija gyventojai ne visuomet patenkinti. Štai į GRYNAS.lt redakciją kreipęsis vilnietis Mindaugas piktinosi, kad sostinės Lukiškių aikštėje ir jos prieigose gyvena tiek daug kovų, kad įžengus į šią teritoriją išlikti neapdergtam yra sudėtinga. Vyras aiškino, kad ypatingai daug paukščių šioje sostinės vietoje jis mato vasaros vakarais.

„Dažnai einu Aukų gatve ir ten vakarais prie KGB muziejaus augančiose aukštose eglėse būna labai daug didelių paukščių, kurie ten atskrenda nakvoti. Taip pat jų labai daug ir Lukiškių aikštėje. Jie taip apdergia šaligatvius, kad šie būna balti. Pilna paukščių mėšlo, kaip kaime. Ir smarvė baisi būna. Toks įspūdis, kad atsiduri kaime prie vištų. Jie dar labai garsiai karksi, na, bet man tai netrukdo“, - pasakojo vilnietis.

Galiausiai jis pridėjo, kad nėra nusistatęs nei prieš gamtą, nei prieš paukščius. Tačiau taip, kaip yra dabar, likti negali. Miesto centre lankosi daug turistų, todėl, vyro nuomone, miesto savivaldybė turėtų dėti daugiau pastangų, kad kovų sostinės centre neliktų.

„Aš tikrai mėgstu gražius paukščius, bet reikia suprasti, kad tai yra miesto centras ir jame nuolat lankosi turistai. Todėl reikia kažką daryti: apipurkšti vandens srove ar kažkaip kitaip kovoti“, - svarstė Mindaugas.

Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu teigė, kad ankstyvą pavasarį dažniausiai būna išardomi paukščių lizdai. Savivaldybės atstovė Inga Simanonytė svarstė, kad dėl to varnos migruoja ir pasirenka kitas gyvenamąsias vietas. Anot jos, šiais metais lizdai Lukiškių aikštėje buvo ardomi dar vasarį.

Ornitologas: jei taip ir toliau, kovų neliks

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas L. Raudonikis sutiko, kad gyventojai ne visada patenkinti kovų ar kitų varninių paukščių kaimynyste. Nepaisant to, jis linkęs manyti, kad daugumai žmonių trūksta pakantumo šiuo klausimu.

Kai varniniai paukščiai pradeda kelti rūpesčių, jis patarė ieškoti civilizuotų problemos sprendimo būdų. L. Raudonikio įsitikinimu, nei paukščių šaudymas, nei pylimas vandeniu iš ugniagesių žarnų, nėra priimtinos priemonės.

„Gal kai kada kovai ir kenkia. Jei tikrai trukdo, galima ir reguliacija. Tačiau koloniją reikia valdyti civilizuotais būdais. Yra numatyta tvarka. Žiemą reikia išardyti lizdus, o pavasarį paukščius reikia baidyti. Jei žmogus sėdėtų po medžiais ir šaudytų petardas, paukščiai persikeltų į netoli miestų esančius miškelius – kolonija išsiskaidytų. Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Tačiau reguliacija turi užsiimti specialistai, bet ne merai, seniūnai, komunalininkai ar gyventojai. Pastebima tendencija, kad kol kovų nesimato, nieko nedaroma. O kai jie parskrenda į lizdus, prasideda naikinimas. Negalima naikinti lizdų su kiaušiniais. Čia yra barbarizmas“, - piktinosi ornitologas.

Jo teigimu, yra ir daugiau priemonių, galinčių iš nepageidaujamų vietų išprašyti kovus. Vyro teigimu, problemų būtų mažiau, jei miestuose būtų tinkamai formuojami želdiniai. Jeigu miestų centruose neaugtų aukšti medžiai, varninių paukščių draugijos pavyktų išvengti.

„Reikia tinkamai formuoti želdinius. Kovai peri aukštuose medžiuose, todėl tokių reikia nesodinti. Šie paukščiai žemai neperi, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama žemiems medžiams. Jei medžio aukštis 10 metrų, kovas jame neperės. Be to, žiemą kovai nakvoja aukštuose medžiuose. Kadangi kovai peri ant viršutinių šakų, jas reikia genėti. Šie paukščiai dažnai pasirenka tuopas. Apskritai miestuose jas reikėtų naikinti, nes tokie seni medžiai kelia pavojų ir žmonėms“, - dėstė pašnekovas.

Be to, jis pridėjo, kad kovų nemėgstama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose postsovietinėse šalyse. Dėl to ornitologas teigė pastebėjęs spartų šių paukščių nykimą. Jis svarstė, kad jei kovai nyks tokiu pačiu tempu, kaip nyksta dabar, jų Lietuvoje po penkerių metų tiesiog neliks.

„Nei viena paukščių rūšis Lietuvoje taip sparčiai nenyksta kaip kovai. Kolonijų sparčiai mažėja. Prieš keliolika metų niekas nebūtų patikėjęs, kad kovai gali išnykti. Dabar prie to einama. Vakarų Europoje kovai nyksta dėl mitybinių sąlygų, o Lietuvoje jie naikinami. Europoje naikinimas – išimties dalykas. Jei Olandijoje Aplinkos ministerija būtų davusi leidimą šaudyti į paukščius, ministrui tektų atsistatydinti“, - aiškino L. Raudonikis.

Pasidomėjus, ar Lietuvoje galima surasti teigiamų pavyzdžių, kai kovų kolonija reguliuojama humaniškomis priemonėmis, L. Raudonikis paminėjo Panevėžio miesto, Kretingos ir Raseinių rajonų savivaldybes. Šios, nesiimdamos drastiškų priemonių, ieško kitokių būdų, kaip kovus „iškeldinti“ iš miesto centro.

Aplinkos ministerijos atstovas: kovai visur gyventi neturi

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys teigė, kad diskusija šiuo klausimu tęsiasi kelis dešimtmečius. Ir pabaigos, jo nuomone, dar toli gražu nematyti. Anot jo, kovai – paukščiai, gyvenantys urbanizuotose teritorijose, todėl natūralu, kad vieniems jie patinka, o kitiems – ne.

„Prieiti prie to, kad visi būtų patenkinti, sunku. Nepaisant to, požiūrius reikia derinti. Aš pats esu gamtininkas, bet nesilaikau griežtų kraštutinių pozicijų, kad visur turi gyventi varniniai paukščiai. Jie negali kenkti žmonių sveikatai, ramybei ir gerovei. Kažin ar žmonėms kyla daug džiaugsmo, jei jie (varniniai paukščiai, - red. past.) įsikuria prie ligoninių, darželių ar mokyklų. Tačiau kovų problema tuoj baigsis. Jie greit išsiperės ir gegužės mėnesį tos problemos turėtų nelikti. Problema paaštrėja, kai kovai peri kolonijose ir rudenį, kai kovai grįžta nakvoti į miestus“, - tikino pašnekovas.

Tačiau, pasak jo, reguliacija visuomet turi būti laiku ir teisinga. L. Budrys teigė, kad ministerija kiekvienais metais savivaldybėms išsiuntinėja rekomendacijas, kaip reikėtų reguliuoti kovų kolonijas. Ir jis mano, kad savivaldybės nesavivaliaudamos turi jų laikytis. „Būtų sunku suprasti, jei kolonijų perėjimo metu medžiotojai pradėtų šaudyti į lizdus. Tai nusižengtų ne tik teisės aktų reikalavimams, bet pirmiausia būtų neetiška“, - sakė Aplinkos ministerijos atstovas.

Siekiant išvengti kovų kaimynystės, pašnekovo teigimu, visų pirma reikia kovoti ne su pasekmėmis, bet su priežastimis. Kaip tik todėl pirmiausia jis patarė pasirūpinti, kad teritorijoje neliktų „statybinės medžiagos“. Pašalinus visus šapus, iš kurių būtų sukami lizdai, reikia imtis tolimesnių veiksmų.

„Čia lygiai taip pat, kaip ir name. Jeigu nėra cemento ir plytų, namo niekas nepastatys. Todėl parke turi būti nugenėti medžiai. Taip pat reikia išgrėbstyti visas smulkias šakeles. Kitas dalykas – iki perėjimo turi būti nuardytos senų lizdų liekanos. Tai galima padaryti su vandens srove ar įlipus į specialų bokštelį. Nereikia leisti pradėti sukti lizdus. Kol neprasideda perėjimo metas, niekas netrukdo naudoti vizualines ar garsines atbaidymo priemones. Jas reiktų naudoti kelias dienas iš eilės. Tada kolonija pasitrauks“, - kaip teisingai atsisveikinti su kovais, patarė gamtininkas, pridėjęs, kad vasarą kovai problemų nesukelia, nes, maitintis išskrenda į laukus.

Rusnės seniūnė: aš tarnauju žmonėms

Lietuvos ornitologų draugija išreiškė ypatingą susirūpinimą, kai balandžio viduryje Rusnės miestelyje ugniagesiai stipria vandens srove apipylė maždaug 30 kovų lizdų. Ornitologams nesuprantama, kodėl buvo nuspręsta naikinti lizdus su kiaušiniais. 

Tačiau Rusnės miestelio seniūnė Dalia Drobnienė, pati pakvietusi ugniagesius, GRYNAS.lt teigė, kad kitos išeities nebuvo, nes paukščiai uzurpavo centrinę miestelio dalį. Anot jos, lizdų skaičius, palyginti su pernai metais, padvigubėjo. Todėl ji negalėjo leisti, kad tai tęstųsi ir toliau.

Vilnietis Mindaugas

Jie taip apdergia šaligatvius, kad jie būna balti. Pilna paukščių mėšlo, kaip kaime. Ir smarvė baisi būna. Toks įspūdis, kad atsiduri kaime prie vištų.

„Pernai buvo maždaug 10 – 15 lizdų. Šiemet jų arti 30. Lizdai yra miestelio centre ir šalia parduotuvės, kur žmonės ateina nusipirkti maisto. Jų yra ir virš važiuojamosios kelio dalies. Taip pat  ir parke, kuris yra centre – prie bažnyčios ir internatinės mokyklos. Šiandien naudotis šitom vietom negalima. Todėl savo iniciatyva prašiau, kad ugniagesiai atvažiuotų su žarnomis. Tačiau nebuvo nei vienas paukštis nudaužtas ar nužudytas. Buvo sušlapintos kelių lizdų dėtys. O visi paukščiai išliko. Kolonijos niekas nesunaikino. Mes norime sumažinti šių paukščių“, - kodėl buvo pakviesti ugniagesiai, atskleidė pašnekovė.

Seniūnės teigimu, į seniūniją prašydami imtis priemonių kreipėsi patys gyventojai. Todėl galiausiai buvo įsiklausyta į jų prašymus. O ornitologų argumentai D. Drobnienei atrodo nesuprantami, nes, jos teigimu, nėra tokios technikos, kuria būtų galima pasinaudoti norint iš medžių iškelti lizdus.

„Žmonės dirbo beveik dvi savaites, kol buvo sutvarkytas parkas. Bet šiandien mes į jį negalime įeiti: pilna šapų, dergiama, važiuojamoji dalis balta. Į mane kreipėsi gyventojai. Viena moteris atėjo apdergtu paltu. Kita moteris, sakė, kad jos visa mašina apdergta. Miestelyje negalės vaikščioti turistai. Sako: seniūne, ką daryti? Reikia pagalvoti, kurioje vietoje yra žmogus ir kurioje – paukštis. Aš pirmiausia atėjau tarnauti žmonėms. Kol būsiu gyva, žmogus man bus pirmoje vietoje. Gal tegu ornitologai duoda pasiūlymą? Tegu jie pabando tuos lizdus išardyti. Ten yra labai aukštos liepos, dar tarpukariu pasodintos. O šakos tokios susipynusios. Nei vienu bokšteliu nebūtų galima pasiekti“, - aiškino Rusnės seniūnė.