Vilnietis: Lukiškių aikštėje jaučiuosi kaip kaime
Tačiau kovų draugija gyventojai ne visuomet patenkinti. Štai į GRYNAS.lt redakciją kreipęsis vilnietis Mindaugas piktinosi, kad sostinės Lukiškių aikštėje ir jos prieigose gyvena tiek daug kovų, kad įžengus į šią teritoriją išlikti neapdergtam yra sudėtinga. Vyras aiškino, kad ypatingai daug paukščių šioje sostinės vietoje jis mato vasaros vakarais.
„Aš tikrai mėgstu gražius paukščius, bet reikia suprasti, kad tai yra miesto centras ir jame nuolat lankosi turistai. Todėl reikia kažką daryti: apipurkšti vandens srove ar kažkaip kitaip kovoti“, - svarstė Mindaugas.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu teigė, kad ankstyvą pavasarį dažniausiai būna išardomi paukščių lizdai. Savivaldybės atstovė Inga Simanonytė svarstė, kad dėl to varnos migruoja ir pasirenka kitas gyvenamąsias vietas. Anot jos, šiais metais lizdai Lukiškių aikštėje buvo ardomi dar vasarį.
Ornitologas: jei taip ir toliau, kovų neliks
Lietuvos ornitologų draugijos vadovas L. Raudonikis sutiko, kad gyventojai ne visada patenkinti kovų ar kitų varninių paukščių kaimynyste. Nepaisant to, jis linkęs manyti, kad daugumai žmonių trūksta pakantumo šiuo klausimu.
„Gal kai kada kovai ir kenkia. Jei tikrai trukdo, galima ir reguliacija. Tačiau koloniją reikia valdyti civilizuotais būdais. Yra numatyta tvarka. Žiemą reikia išardyti lizdus, o pavasarį paukščius reikia baidyti. Jei žmogus sėdėtų po medžiais ir šaudytų petardas, paukščiai persikeltų į netoli miestų esančius miškelius – kolonija išsiskaidytų. Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Tačiau reguliacija turi užsiimti specialistai, bet ne merai, seniūnai, komunalininkai ar gyventojai. Pastebima tendencija, kad kol kovų nesimato, nieko nedaroma. O kai jie parskrenda į lizdus, prasideda naikinimas. Negalima naikinti lizdų su kiaušiniais. Čia yra barbarizmas“, - piktinosi ornitologas.
Jo teigimu, yra ir daugiau priemonių, galinčių iš nepageidaujamų vietų išprašyti kovus. Vyro teigimu, problemų būtų mažiau, jei miestuose būtų tinkamai formuojami želdiniai. Jeigu miestų centruose neaugtų aukšti medžiai, varninių paukščių draugijos pavyktų išvengti.
„Reikia tinkamai formuoti želdinius. Kovai peri aukštuose medžiuose, todėl tokių reikia nesodinti. Šie paukščiai žemai neperi, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama žemiems medžiams. Jei medžio aukštis 10 metrų, kovas jame neperės. Be to, žiemą kovai nakvoja aukštuose medžiuose. Kadangi kovai peri ant viršutinių šakų, jas reikia genėti. Šie paukščiai dažnai pasirenka tuopas. Apskritai miestuose jas reikėtų naikinti, nes tokie seni medžiai kelia pavojų ir žmonėms“, - dėstė pašnekovas.
Be to, jis pridėjo, kad kovų nemėgstama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose postsovietinėse šalyse. Dėl to ornitologas teigė pastebėjęs spartų šių paukščių nykimą. Jis svarstė, kad jei kovai nyks tokiu pačiu tempu, kaip nyksta dabar, jų Lietuvoje po penkerių metų tiesiog neliks.
Pasidomėjus, ar Lietuvoje galima surasti teigiamų pavyzdžių, kai kovų kolonija reguliuojama humaniškomis priemonėmis, L. Raudonikis paminėjo Panevėžio miesto, Kretingos ir Raseinių rajonų savivaldybes. Šios, nesiimdamos drastiškų priemonių, ieško kitokių būdų, kaip kovus „iškeldinti“ iš miesto centro.
Aplinkos ministerijos atstovas: kovai visur gyventi neturi
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys teigė, kad diskusija šiuo klausimu tęsiasi kelis dešimtmečius. Ir pabaigos, jo nuomone, dar toli gražu nematyti. Anot jo, kovai – paukščiai, gyvenantys urbanizuotose teritorijose, todėl natūralu, kad vieniems jie patinka, o kitiems – ne.
Tačiau, pasak jo, reguliacija visuomet turi būti laiku ir teisinga. L. Budrys teigė, kad ministerija kiekvienais metais savivaldybėms išsiuntinėja rekomendacijas, kaip reikėtų reguliuoti kovų kolonijas. Ir jis mano, kad savivaldybės nesavivaliaudamos turi jų laikytis. „Būtų sunku suprasti, jei kolonijų perėjimo metu medžiotojai pradėtų šaudyti į lizdus. Tai nusižengtų ne tik teisės aktų reikalavimams, bet pirmiausia būtų neetiška“, - sakė Aplinkos ministerijos atstovas.
Siekiant išvengti kovų kaimynystės, pašnekovo teigimu, visų pirma reikia kovoti ne su pasekmėmis, bet su priežastimis. Kaip tik todėl pirmiausia jis patarė pasirūpinti, kad teritorijoje neliktų „statybinės medžiagos“. Pašalinus visus šapus, iš kurių būtų sukami lizdai, reikia imtis tolimesnių veiksmų.
Rusnės seniūnė: aš tarnauju žmonėms
Lietuvos ornitologų draugija išreiškė ypatingą susirūpinimą, kai balandžio viduryje Rusnės miestelyje ugniagesiai stipria vandens srove apipylė maždaug 30 kovų lizdų. Ornitologams nesuprantama, kodėl buvo nuspręsta naikinti lizdus su kiaušiniais.
„Pernai buvo maždaug 10 – 15 lizdų. Šiemet jų arti 30. Lizdai yra miestelio centre ir šalia parduotuvės, kur žmonės ateina nusipirkti maisto. Jų yra ir virš važiuojamosios kelio dalies. Taip pat ir parke, kuris yra centre – prie bažnyčios ir internatinės mokyklos. Šiandien naudotis šitom vietom negalima. Todėl savo iniciatyva prašiau, kad ugniagesiai atvažiuotų su žarnomis. Tačiau nebuvo nei vienas paukštis nudaužtas ar nužudytas. Buvo sušlapintos kelių lizdų dėtys. O visi paukščiai išliko. Kolonijos niekas nesunaikino. Mes norime sumažinti šių paukščių“, - kodėl buvo pakviesti ugniagesiai, atskleidė pašnekovė.
„Žmonės dirbo beveik dvi savaites, kol buvo sutvarkytas parkas. Bet šiandien mes į jį negalime įeiti: pilna šapų, dergiama, važiuojamoji dalis balta. Į mane kreipėsi gyventojai. Viena moteris atėjo apdergtu paltu. Kita moteris, sakė, kad jos visa mašina apdergta. Miestelyje negalės vaikščioti turistai. Sako: seniūne, ką daryti? Reikia pagalvoti, kurioje vietoje yra žmogus ir kurioje – paukštis. Aš pirmiausia atėjau tarnauti žmonėms. Kol būsiu gyva, žmogus man bus pirmoje vietoje. Gal tegu ornitologai duoda pasiūlymą? Tegu jie pabando tuos lizdus išardyti. Ten yra labai aukštos liepos, dar tarpukariu pasodintos. O šakos tokios susipynusios. Nei vienu bokšteliu nebūtų galima pasiekti“, - aiškino Rusnės seniūnė.