Mažas, kompaktiškas ir labai našus. Japonų sukurta hidroponinė sistema leidžia išauginti daugiau nei 10 tūkst. daržovių per metus. Tiesa, jos kaina ir išlaikymo išlaidos turbūt niekada neatsipirktų, bet šis kūrinys įkūnija naujausias technologijas ir gali būti ateities panašių, pigesnių, įrenginių prototipas.
Visai kaip vokiečių pastatytas tvarus namas, kuris elektros energijos pagamina kelis kartus daugiau nei jam pačiam reikia, japonų hidroponinis „kambarys“ yra tik technologijos demonstravimas, o ne konkurencingas pasiūlymas rinkai. Skirtingai nei vokiečiai, nepanorę atskleisti kiek kainuoja jų namas, japonai sako tiesą – nuo 70 tūkst. iki 108 tūkst. JAV dolerių (194 – 300 tūkst. Lt). Kaina priklauso nuo kliento norų ir įrenginio konfigūracijos. Taip pat nereikia pamiršti ir išlaidų vandeniui ir elektros energijai. Per metus tam reikės papildomų 12,5 tūkst. Lt.
Gamintojai teigia, kad jų įrenginys galėtų pilnai aprūpinti daržovėmis mažesnę bendruomenę, todėl įrenginys nėra skirtas privatiems vartotojams, nes pagamintų daržovių jie paprasčiausiai nesugebėtų suvartoti, o parduoti jų nepavyktų dėl didelės savikainos. Guodžia tik tai, kad išaugintos daržovės būtų 100 proc. ekologiškos ir nereiktų galvoti apie jų poveikį sveikatai.
Ateityje įrenginys bus tobulinamas. Gamintojai taip pat neatmeta galimybės sukurti mažesnio dydžio panašų įrenginį, kurio pakaktų vienai šeimai.
-Gamtosauga-
Tvaraus vystymosi būtinybė - saugoti dirvožemį ir aplinką. Šis įrenginys galėtų gaminti didžiulius maisto kiekius ir neatimti dirbamų žemės plotų. Jam nereikia dirvožemio, pesticidų, herbicidų ir cheminių trąšų. Hidroponinis žemės ūkis veikia vandens naudojimo principu, bet vandens sunaudojama daug mažiau nei tradicinės žemdirbystės metu. Vienintelis šios sistemos minusas tas, kad įrenginiui reikia daug elektros energijos, bet jei ji būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, būtų išspręsta ir ši problema.
Kas yra hidroponika?
Paprasčiau tariant, hidroponika yra augalų auginimas be dirvožemio. Hidroponika remiasi technologija, kuri konvertuoja šiltnamį į žemės ūkio gamyklą, kurioje apskaičiuojami procesai, numatomi gamybos grafikai ir produkcijos kokybė, panašiai kaip bet kurioje kitoje pramonėje.
Trumpa istorija
Anksčiausiai žinoma hidroponika - Kabantieji Babilono sodai. Hieroglifiniai įrašai apie hidroponiką Egipte datuojami kelis šimtus metų iki mūsų eros. Judriojo ryšio hidroponiniai ūkiai buvo naudojami Pietų Ramiajame vandenyne Antrojo pasaulinio karo metu.
Šiandien, Hidroponika pradeda vaidinti svarbesnį vaidmenį pasaulyje. Populiacijos augimas, klimato pokyčiai, vandens trūkumas ir prasta jo kokybė verčia ieškoti žemės ūkio alternatyvų. Hidroponika leidžia užauginti daug šviežių maisto produktų. Geriausias pavyzdys yra karinio jūrų laivyno povandeninių laivuose įrengtos hidroponinės fermos, kurios yra naudojamos tiekti įgulai šviežius vaisius ir daržoves. Hidroponika labai svarbi besivystančiose šalyse, kur ji užtikrina intensyvią maisto gamybą. Srityse, kuriose nėra daug gėlo vandens hidroponika yra išsigelbėjimas, nes su itin mažais vandens kiekiais galima užauginti padorų derlių, o vandenį panaudoti kitur, arba visai nenaudoti, nes jo tiek paprasčiausiai nebereikia, vadinasi jis lieka gamtai.
Hidroponiai sodai naudojami komerciniais tikslais nuo 1970-ųjų. Tai dar jaunas, bet greitai populiarėjantis auginimo būdas. Aplinką tausojančių produktų paklausa Europos Bendrijoje buvo pagrindinė šio augimo priežastis. Augindami hidroponiniu būdu, augintojai visada žino kokios kokybės jų produktai, kokios medžiagos jiems buvo tiektos. Ant derliaus nepapuola pesticidai ar kita, nuo augintojo nepriklausanti tarša.
Kaip tai veikia?
Hydroponika yra labai efektyvus metodas žemės ūkiui. Dirvožemyje, maistinės medžiagos ir vanduo pasiskirstęs nevienodai ir dažnai augalams reikia eikvoti daug energijos, kad rastų vandens ir maistinių medžiagų. Švaistydami energiją augalai auga lėčiau. Hidroponiniame sode, maistinės medžiagos ir vanduo yra pristatomas tiesiai prie augalų šaknų, todėl augalai auga greičiau, ir todėl derliaus nuėmimas įvyksta anksčiau.
Hidroponikos augintojai padidina augalų augimo viename kvadratiniame metre kiekį, nes augalams nereikia konkuruoti su piktžolėmis ir kiekvieno maisto ir vandens lašelio.
Augalai, auginami hidroponine sistema reikalauja tų pačių maistinių medžiagų, kaip auginami dirvožemyje, tačiau turinys gali būti tiksliau kontroliuojamas. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų metodų yra maistinių medžiagų ir vandens kiekiai reikalingi augalui augti.
Hydroponinės sistemų maistinių medžiagų druskos jau rafinuotos ir augalams gali jas iš karto naudoti. Tačiau, dirvožemio pagrįstą žemdirbystę, augalų šeriami maistinių medžiagų per mėšlą ir kompostą, kuris turi būti suskaidytas į savo pagrindines formas (maistinių medžiagų druskos) prieš augalams pradedant jį naudoti.
Komerciškai, hidroponinės sistemas dažnai naudoja dirbtinis apšvietimas. Jei saulės šviesa yra lengvai prieinama, tai tampa nereikalinga.
Privalumai
Tarp privalumų, hidroponiniu sistemos leistų efektyviau augalų augimą, naudojantis kai kuriais atvejais iki 95% mažiau vandens nei sodininkystė dirvožemio pagrindu.
Kiti privalumai yra šie:
- ūkis užima mažiau vietos
- Sumažinamas vandens stygius karščio sąlygomis
- Tinka vietovėms be derlingos ariamos žemės
- Augalai pasiekia brandą per daug trumpesnį laiką
- Dirvožemio kenkėjų ir ligų žymus sumažėjimas
- hidroponiniai sodai reikalauja mažiau priežiūros
Nors hidroponika yra dar mažiau paplitęs nei kitų augalų auginimo būdus, yra efektyvus ir ekonomiškas pasirinkimas ir tikrai ne sunkiau nei augantys augalai dirvožemyje.