Ugdančios lysvės
Lietuvoje įgyvendinama ekologinio švietimo iniciatyva skatina augalų auginimą įtraukti į ugdomąsias veiklas ir šiuo metu buria 35 ugdymo įstaigas. Septintus metus vykdomo projekto organizatoriai šiais metais vaikus pirmą kartą paragino įsitraukti į itin populiarų visame pasaulyje vieno kvadratinio metro sodininkavimo judėjimą. Naudojant šį metodą lysvių priežiūra reikalauja mažiau laiko, taupomi gamtos resursai, tokį sodą nesudėtinga planuoti.
Ši sistema tapo žinoma 1970 metais, inžinieriui Melui Baltoromėjui pasiūlius namų ūkiams lysves įrenginėti ne įprastomis vagomis, o pakeltose dėžėse, užimančiose nedidelį, vieno kvadratinio metro plotą. Tokio dydžio lysvės pakako keturių asmenų šeimai nesudėtingai užsiauginti būtiną žalumynų kiekį.
Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties. Todėl toks sodininkavimo būdas vis labiau populiarėja ir ugdymo įstaigose, kur lysvės tampa vaikų gamtos pažinimo pradžiamoksliu.
Lietuvos švietimo bendruomenės, pirmą kartą išbandžiusios vieno kvadratinio metro sodininkavimo metodą, įvardino pagrindinį pranašumą prieš tradicinį daržą: nedidelės lysvės žaismingai įtraukia vaikus į augalų auginimą, jos neišgąsdina neaprėpiamumo jausmu. Toks sodininkavimo būdas leidžia pasirinkti įvairius sodelių įgyvendinimo būdus, o vaikai auginantys augalus nedidelėse lysvelėse kiekvieną kvadratinį metrą gali paversti kūrybiška sodo dėlionės dalimi.
Įkvepia augti
Dalyvių patirtis rodo, kad vieno kvadratinio metro sodeliai ugdymo įstaigoje gali paskatinti įgyvendinti plačią ugdomąją veiklą ir įtraukti didelę švietimo bendruomenės dalį. Jonavos rajono lopšelis - darželis „Dobiliukas“, Jurbarko Vytauto Didžiojo mokykla, Kuršėnų Pavenčių mokykla šiemet įgijo gamtojautą ugdančių įstaigų statusą dėl itin gausios veiklos bei kūrybinių sumanymų subūrusių vaikus, jų artimuosius ir ugdytojus.
Vaikų lopšelio - darželio „Dobilas“ pedagogė Violeta Borsevskienė pasakodama apie vaikų atradimus prisiminė vaikų nuostabą pražydus kukurūzų gurguolėms. Jos mažyliams sukėlė daugiausiai emocijų, nes priminė geltonplaukes lėles. Šioje įstaigoje mažieji daržininkai šiais metais sukūrė tris teminius vieno kvadratinio metro sodelius, įkvėpusius tyrinėti pačių įvairiausių daržovių augimą.
Meksikietiško modelio lysvėje vaikai stebėjo bei lygino aukštaūgius ir žemaūgius augalus: kukurūzus, pomidorus, burokėlius, morkas, paprikas, petražoles ir ridikėlius. Šias lysveles jie pavadino draugiškiausiomis, nes meksikietiškame sodelyje aukštesni augalai sodinami taip, jog apsaugotų nuo vėjo bei šalčio žemesnio augimo daržoves. Antrajame sodelyje vaikai išsirinko auginti tarpusavyje derančias daržoves. Trečiame sodelyje, gėlių klombose, vaikai mokėsi derinti gėlių žiedus.
Jurbarko Vytauto Didžiojo mokykloje taip pat virė gausūs gamtos pažinimo eksperimentai, todėl ši ugdymo bendruomenė save jau vadina žaliąja laboratorija. Kurdami vieno kvadratinio metro sodelius vaikai nustebino savarankiškai paruošę net 15 teminių gėlių projektų pavyzdžių, o specialiai paruoštose lysvėse užaugino apie 30 rūšių augalų. Vaikams ypatingai įsiminė dalyvavimas miestelio šventėje, kur mugės metu gyventojams pristatė savo pačių užaugintus serenčius, o surinktas lėšas panaudojo savo sodeliams kurti. Projekto baigiamojo renginio metu buvo panaudotos gėlės, kurias jie patys komponavo vieno kvadratinio metro sodeliuose.
Šiemet į iniciatyvos veiklą įsijungusi Kuršėnų Pavenčių mokykla taip pat pasinėrė į avantiūrą ir sukėlė daugelio susidomėjimą mokyklos gėlynuose užauginusi serenčių žiedus, derintus kartu su salotų lapais. Vienos mokytojos klasėje buvo įgyvendintas vertikalaus sodo projektas, įspūdingai atrodantis pakabintas virš lango ir taip kaskart skatinantis vaikų smalsumą.
Žalioji patirtis
Iniciatyvoje didelis dėmesys skiriamas vaikų globos namuose augantiems auklėtiniams, kur vaikų sodeliai yra svarbi gyvenimo įgūdžių ugdymo dalis. Šiemet kuriant vieno kvadratinio metro sodelius, ypatingai išsiskyrė Paparčių Šv. Juozapo ir Obelių globos namai, taip pat specialiojo ugdymo įstaigos: Gelgaudiškio specialiojo ugdymo, Salantų dienos veiklos centrai, kuriems buvo suteiktas gamtojautą ugdančių įstaigų statusas.
Organizatoriai pastebi, kad pradedant daržininkavimo veiklą globos namų įstaigose labai svarbu, jog ja domėtųsi bent keletas darbuotojų, galinčių uždegti vaikus išdrįsti imtis sodininkavimo. Padėti gali ir sodelių sąrašas, iš kurio vaikai galėtų savarankiškai išsirinkti bei nuspręsti, kokį sodelį norėtų jie kurti. Tokiu būdu jie atranda motyvaciją ir įsitraukia į diskusiją, ką sodinti, kaip prižiūrėti savo daržo lysvę.
Iniciatyvos organizatoriai pastebi, kad laisvė kurti gali padėti sudominti ir vyresnio amžiaus vaikus.