Laikytas išnykusia rūšimi
Gamtininkas Wilhelmas Heinas iš savo 1902-ųjų metų kelionės į Jemeną parsivežė gausybę augalų ir gyvūnų rūšių pavyzdžių, kuriuos padovanojo Vienos muziejui. Į vieną iš šių egzempliorių, ryklį, niekas neatkreipė dėmesio daugiau nei 80 metų. Tik 1985 m. jis buvo įvardintas kaip pirmasis (ir tuo metu vienintelis) Carcharhinus leiodon rūšies egzempliorius (angl. smoothtooth blacktip shark).
Tačiau 2008-aisiais per Ryklių apsaugos draugijos tiriamąją ekspediciją į Kuveito žuvų turgų buvo aptiktas į C. leiodon - labai panašus ryklys. Vėlesni tyrimai atskleidė, jog nors ir pagautas už 3 tūkst. kilometrų nuo vietos kur W. Heinas pagavo Vienos muziejaus egzempliorių, tai buvo tai pačiai rūšiai priklausantis individas. Šis ryklys buvo pirmasis naujas C. leiodon atstovas per 100 metų, užfiksuotas mokslininkų.
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos sudaromame Raudonajame rūšių sąraše šie rykliai yra įvardyti kaip „Pažeidžiami“. Vėliau sekę tyrimai kituose regiono žuvų turguose padėjo surasti dar 47 C. leiodon ryklius.
Gausesnis egzempliorių skaičius leido mokslininkams sužinoti daugiau apie šią rūšį, pradedant nuo to, kokio dydžio užauga šie rykliai, kiek jauniklių atsiveda, kokiose buveinėse jie gyvena ir panašiai. Ši informacija yra būtina norint užtikrinti kuo geresnę ryklių apsaugą ateityje.
Mokslininkų darbas turguose – sunkus ir nemalonus
Mokslininkai vis dažniau tiria gyvūnus parduodamus žuvų turguose – toks mokslinis metodas daugeliu atveju yra pranašesnis nei tradiciniai gaudymai atviroje jūroje. Karaliaus Abdulos mokslo ir technologijos universiteto Saudo Arabijoje tyrėja Julia Spaet sakė: „Žvejybos flotilės ištekliai visada bus gerokai didesni nei bet kurios tyrėjų komandos siekiančios nustatyti rūšies gausą ir paplitimą. Žvejybos pramonė yra nepralenkiama, kai norime surasti ryklius ten, kur jų likę visai nedaug.“
Tyrimai turguose – sunkus darbas. Mokslininkams reikia atvykti dar neprašvitus, prieš grįžtant laivams su laimikiu. Dominančių rūšių individai turi būti identifikuoti, suskaičiuoti ir pamatuoti prieš pirkėjams juos įsigyjant. Jeigu reikia tolimesnių tyrimų, tyrėjai turi patys nusipirkti žuvis.
Kartais visa procedūra yra itin nemaloni. A. Moore‘as pasakojo, kaip kartą jam norint paimti rajų mėginius teko lipti į atliekų konteinerį, kuris jau buvo ilgą laiką prastovėjęs saulėje.
„Nesinori net prisiminti, kaip mano skrandis reagavo į šį, švelniai tariant, nemalonų nuotykį,“ – kalbėjo ryklių tyrinėtojas.
Didelė tikimybė rasti ką nors naują
„Jie stebisi mūsų darbu, bet dauguma yra labai tolerantiški ir neprieštarauja mūsų landžiojimui. Kai kurie yra neįtikėtinai malonūs ir paslaugūs – kartais net esame pavaišinami pusryčiais,“ – pasakojo A. Moore‘as.
Tirdami laimikius žuvų turguose mokslininkai padarė jau ne vieną atradimą, prisidėsiantį prie geresnės ryklių ir rajų apsaugos. Viename Jungtinių Arabų Emyratų turguje buvo aptiktas smėlinis tigrinis ryklys (lot. Carcharias taurus) – tai pirmas žinomas šios ryklio rūšies pagavimo atvejis šios šalies vandenyse.
Taip pat rasti bangininiai rykliai ir kitos saugomos rūšys atskleidė, jog jūrinių organizmų apsauga regione yra nepakankama ir reikėtų imtis griežtesnių žvejybos reguliavimo priemonių.
Tuo tarpu A. Moore‘as pataria į atostogas išsiruošusiems ryklių mylėtojams visada apsilankyti žuvų turguose: „Eidami į turgų pasiimkite fotoaparatą, ypač jeigu esate atogrąžų šalyse, nes iš ten ypač trūksta duomenų. Visada yra tikimybė, kad aptiksite kažką naują ir nematytą,“ - ragino mokslininkas.