Penktadienio, kovo antrosios popietę išsprūdau pasidairyti į Kaziuko mugę ir įsitikinti, ar joje, taip pat kaip ir visur kitur jaučiama ta ekologijos – natūralumo banga.Vargais negalais „praplaukusi“ Gedimino prospektu padariau džiugią išvadą, jog Kaziuko palapinėse beveik nebeliko plastmasinių kiauksinčių šuniukų žybsinčiomis akytėmis ir kitų kiniškų žaislų.
Tiesa, dar galima išvysti šalia vienas priešais kitą stypsančius kebabų ir „tikros lietuviškos kiaulienos“ kioskelius, bet apskritai masinės produkcijos mugėje - mažuma. Visame prospekte amatininkai, ūkininkai ir menininkai daugiau mažiau pardavinėjo tai, ką pagamino savo rankomis ar perpirko iš juos gaminusių žmonių.
Teritorija aplink Lukiškių aikštę skirta kaimynams – latviams, estams bei lenkams. Šie siūlo daugelį vien dėl nostalgijos viliojančių cukrinių gaidelių ir karamelizuotų obuolių. Atkarpa nuo Gedimino prospekto pradžios ir Vinco Kudirkos aikštės – tautinio paveldo produktams ir Lietuvos amatininkų dirbiniams. Smagu, kai gali ne tik pasigrožėti kokiu nors papuošalu tačiau ir išgirsti, kokiame amžiuje jį senovės lietuviai nešiojo ir ką jis jiems reiškė.
Šioje Kaziuko mugėje kiekvienas norintis tikrai bus aprūpintas lietuvišku alumi, dešra ar lašinukais, meduoliais ir rūkyta žuvimi.
Ar ekologiška, sveika ši žuvis? Šito, matyt, reikėtų teirautis Baltijos jūros bei Lietuvos ežerų.
Tačiau visi kiti produktai užauginti, pagaminti ūkininkų, tad belieka tikėti arba netikėti jų atsakymais.
„Kaip auginate kiaulaites?“ - teiraujuosi Navickų ūkio šeimininkės.
„Šeriame savo užaugintomis pupelėmis ir grūdų mišiniais,“ - nesutrikusi atsako moteris.
Ji priduria, jog kiaulė užauga ne anskčiau kaip per 7 mėnesius. Pirkėjui belieka tikėti, arba ne.
Mugėje gausu odinių dirbinių ir kailinių kepurių bei aksesuarų, tačiau įdomu tai, jog parduodami ir medžioklės trofėjai. Apsilankę Kaziuko mugėje savo grindis galėtumėte papuošti šerno, stirnos ar kitų gyvūnų kailiu. Galėtumėte įsigyti krėslą iš briedžių ragų ar lapės, ondatros, net voveraitės iškamšą. Tiesa, tokie trofėjai kainuoja gana brangiai, pavyzdžiui šerno galvos iškamša įkainota daugiau nei 800 litų.
Tačiau jei esate prieš medžioklę, šalia gausu iš natūralių džiovintų augalų, šakelių bei kankorėžių suklijuotų gyvūnėlių. Dar stypso natūralios, tik šiek tiek padažytos verbos ar ryškiai dažytos gėlės iš kankorėžių ir paprastų medžio gabalėlių.
Tiesa, jei jau kalbame apie ekologiją, tai mugėje tikrai rasite bent kelias rūšis „stebuklingų“ kremų, saugančių nuo senėjimo ir visaip kitaip padedančių. Sunku įvertinti jų patikimumą. Visgi kiek paėjus galima atrasti savomis rankomis kremukus bei natūralius muilus maišančių entuziastų. Ši produkcija, gal ir ne „stebuklinga“, bet atrodo gerokai natūraliau, nei kremai su hieroglifais ar kirilica išmargintomis pakuotėmis.
Tuo metu, kai vieni pardavėjai siūlo „rankų darbo“ tačiau visomis spalvomis žaižaruojantį muilą, paėjėjus toliau gali rasti tikrus muilamedžio medžio riešutus – skalbti ir namams valyti, balto ir rusvo molio – veidui valyti ir himalajų druskos. Žinoma, nei muilamedis auga Lietuvoje, nei himalajų druskos čia rasi, tačiau įsigydamas niekaip neapdirbtą produktą, jautiesi kažkaip... ramiau.
Nežinau, ar galima būtų prie ekologijos priskirti rankų darbą. Vienas ponas, Gedimino prospekto viduryje vardija triženkles kainas ir neužmiršta pridurti: „Rankų darbas. Ne kojų. Todėl ir brangu.“
Tiesą sakant, kai paprastas molis, medis, lino ar vilnos siūlas kažkieno rankose virsta arba kasdien reikalingais produktais, arba meno kūriniais, būčiau linkusi tai laikyti ekologiška produkcija. Kartais (kaip mano nuotraukoje įamžinta „i-lenta“) tereikia vien šmaikščios idėjos, kad toks paprastas medinukas taptų visų geidžiamas ir perkamas. Jaučiu, jog Kaziuko mugėje mažėja spalvų, glazūros, blizgučių. Reikia tikėtis – mažėja verslininkų, o gausėja ūkininkų bei menininkų.
Besiruošiantiems į mugę linkiu, kad nuo gėrybių gausos neapsisuktų galva. Linkiu vertingų derybų ir pokalbių su ūkininkais – tiek jų vienoje vietoje retai rasite ir, patikėkite - jie linksmų plaučių žmonės. Taip pat linkiu paprastų, jaukių, natūralių ir sveikų pirkinių. Na, gal dar saiko.