„Yra ES valstybių narių, kurios norėtų pasinaudoti galimybe išgauti skalūnų dujas, yra valstybių, kurios tai draudžia. Kai kurios valstybės narės klausia, ką daryti. Yra ir ekonominių subjektų, kurie klausia, ar dabartiniai teisės aktai yra taikytini, kaip taikytini. Tad padėtis yra tokia: verslo sektoriuje yra daug neaiškumų, mes turime garantuoti visuomenei, kad bus apsaugota žmonių sveikata“, - kalbėjo eurokomisaras.
Jo teigimu, EK stengiasi pasverti visus argumentus už ir prieš.
Šiuo atveju yra ta pati istorija ir kalbant apie skalūnų dujų valdymą. Dabartiniai teisės aktai yra taikytini, tačiau yra tam tikrų spragų, kurios neleidžia išspręsti kai kurių dalykų, susijusių su sudėtinga technologija, reikalinga skalūnų dujoms išgauti, pavyzdžiui, dirvožemio skaldymo technologija“, - Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje konferencijoje sakė J. Potočnikas.
Anot eurokomisaro, Komisija kol kas nėra padariusi jokių esminių išvadų dėl skalūnų dujų, tačiau tikimasi, kad jos bus pateiktos kuo greičiau.
J. Potočnikas sakė, jog pagrindinis EK tikslas yra ne spręsti, kokį energetikos šaltinį valstybei narei pasirinkti, bet užtikrinti saugumą.
„Mes negalime kištis į valstybių narių sprendimus, koks energetikos krepšelis pas juos, tačiau mes turime nustatyti labai aiškias taisykles dėl saugumo, ir tai turėtų būti taikoma ir šiame kontekste. Labai tikimės, kad savo pasiūlymus pateiksime iki metų pabaigos“, - sakė eurokomisaras.
J. Potočnikas teigė, jog pasvėrusi visas alternatyvas EK rinksis iš trijų galimybių, kokius teisės aktus taikyti skalūnų dujų gavybai.
„Viena iš alternatyvų būtų parengti gaires, kaip taikyti galiojančius teisės aktus ir tokiu būdu užpildyti esamas spragas. Kita galimybė - adaptuoti ir papildyti egzistuojančius teisės aktus, o trečia - pateikti naują vieną teisės aktą, skirtą skalūnų dujoms. Mes dar neapsisprendėme. Vadovaujamės tuo, kad verslo sektorius kuo aiškiau žinotų, kokių taisyklių reikės laikytis. Kitas dalykas yra visuomenės būgštavimai. Juos reikia nuraminti: kas bebūtų padaryta skalūnų dujų srityje, tai bus padaryta užtikrinant žmogaus sveikatą ir aplinkos apsaugą. Mes suvokiame, kad tai turėtų būti padaryta sąlyginai greitai“, - kalbėjo eurokomisaras.
Paklaustas, kokia šiuo metu yra kitų ES valstybių patirtis su skalūnų dujomis ir kaip kitos visuomenės reaguoja, J. Potočnikas sakė, kad padėtis yra dviprasmiška.
„Yra daug pasipriešinimo, tačiau yra ir daug potencialo, kurį valstybės narės norėtų išnaudoti. JAV skalūnų dujos tapo tam tikru persilaužimu energetikos politikoje. Kol kas neturime atsakymų, ar mes turime tokius rezervus ir, jei ir turime, ar mūsų potencialas yra toks, kaip JAV, nes Europa yra daug tankiau apgyvendinta - naudojant skaldymo technologijas reikia daug erdvės. Yra daug klausimų, susijusių su rizikos valdymu. Mes ir bandome atsakyti į visus klausimus, kurie kelia žmonėms susirūpinimą. Taip pat suteikti galimybę verslo sektoriui atsižvelgti į visas šias sąlygas ir patiems apskaičiuoti, ar jiems verta užsiimti skalūnų dujų gavyba“, - sakė jis.
J. Potočnikas pažymėjo, jog nekreipti dėmesio į visuomenės nuomonę negalima.
„Jeigu jūs aplinkoje, kurioje visuomenė jūsų veiklos nepripažįsta, jums nebus gerai", - kalbėjo aplinkos eurokomisaras.
Jis atkreipė dėmesį, jog Europoje specialistams yra lengviau priimti sprendimus, nes yra galimybė semtis patirties iš JAV, kuri pradėjo skalūnų dujų gavybą.
Antradienį ir trečiadienį Vilniuje vykstančioje ministrų, atsakingų už aplinką ir klimato kaitą, neformalioje taryboje dalyvauja ministrai ir delegacijų vadovai iš visų ES valstybių narių, kandidačių ir kitų Europos šalių, Europos Parlamento, Europos investicijų banko, kitų Europos institucijų atstovai.
Antradienį ministrai dar aptarė gamtinio kapitalo, biologinės įvairovės finansavimo ir integravimo į kitų sektorių politikos klausimus.