Pirmą specialųjį svečių šeimininkų prizą, kompanijos "A2A" prizą (2000 eurų) laimėjo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientė Greta Patkauskaitė (darbo vadovė Valentina Rakužienė), pristačiusi darbą "Kaštoninių keršasparnių (Cameraria ohridella) atbaidymas / naikinimas kvapiąja pelargonija (Pelargonium odoratissimum)". Darbu siekta ištirti, koks kvapiosios pelargonijos poveikis kaštoniniams keršasparniams. G. Patkauskaitės darbas svarbus tame kontekste, kad šiuo metu ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą niokoja kaštonų kenkėjai. Akyliau gamtą stebintieji jau seniai turėjo pastebėti, kad kaštonų medžiai anksčiau laiko paruduoja, numeta lapus. Taip yra, nes kaštonus užpuolė keršoji kaštoninė kandis Cameraria ohridella. Šie į kandis panašūs drugiai augalams tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje pridaro daug žalos: labai pažeidžiami lapai, mažėja sėklų svoris, fotosintezės produktų sandėliavimo talpa, reprodukcijos tikimybė. Tyrimu G. Patkauskaitė nustatė, kad kaštonų lapai, paveikti kvapiosios pelargonijos ištrauka, yra mažiau pažeidžiami kaštoninių keršasparnių ir yra žalesni nei jos nepaveikti. Darbas pristatytas aplinkos tyrimų kategorijoje.
Tos pačios mokyklos absolventai Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys (darbo vadovė V. Rakužienė) laimėjo specialų prizą, skirtą pasaulinės parodos "Expo 2015" maisto kategorijoje. Vaikinai laimėjo po nešiojamąjį kompiuterį, galės dalyvauti baigiamojoje "Expo 2015" uždarymo ceremonijoje spalio pabaigoje ir pasirinktu metu vieną dieną apsilankyti viename didžiausių mokslinių pasiekimų centre "Joint Research Centre" Isproje (Italija). P. Žagrakalys ir S. Pranys pristatė darbą "Žemo dažnio virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai". Darbe nagrinėta žemo dažnio garsinių virpesių įtaka augalų sėklų dygimo dinamikai bei augalo ankstyvajai vegetacijai. Augalų fenologinėms fazėms ir su tuo susijusiam jų produktyvumui didelę įtaką turi vegetacijos pradžia, sėjos ar sodinimo laikas.
Nuo 2013 m. atliekamu tyrimu jaunieji mokslininkai įrodė, kad žemu dažniu prieš daiginimą paveiktos sėklos greičiau sudygsta, iš tokių sėklų ankstyvosios vegetacijos metu užauginama daugiau žaliosios masės. Jų įsitikinimu, šis tyrimas gali padėti žemdirbystės versle, nes leidžia pagreitinti sėklų sudygimą ir taip sutrumpinti produkto augimą. Tai ypač aktualu auginant augalus, kurių dygimo metas sutampa su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis.
Specialų rėmėjų dovanotą prizą ir taip pat galimybę savaitę apsilankyti viename didžiausių mokslinių pasiekimų centre "Joint Research Centre" Isproje (Italija) laimėjo Palangos senosios gimnazijos absolventai Gabrielė Bumbulytė ir Lukas Petreikis biologijos kategorijoje pristatę darbą "Aruodinio straubliuko (Sitophilus granarius L.) elgesio modifikacija, panaudojant natūralius augalinius ekstraktus ir fizikinius veiksnius" (darbo vadovė Danguolė Baranauskienė). Darbu palangiškiai siekė įvertinti aruodinio straubliuko, vieno dažniausiai sutinkamų sandėliuojamų grūdinių kultūrų kenkėjų Lietuvoje, gadinančio varpinių kultūrų grūdus, miltus, sėlenas, elgsenos pokyčius, indukuojamus natūralių cheminių ir fizinių veiksnių. Po ne vienus metus trukusio tiriamojo darbo jaunieji mokslininkai sukūrė takelių metodą, leidžiantį stebėti ir įvertinti vabalų elgseną, ir pristatė aruodinių straubliukų elgesio tyrimą bei unikalų jų kontrolės metodą naudojant augalų ekstraktus.
Iš viso šiais metais Lietuva pristatė keturis projektus. Konkursas vyko nuo ketvirtadienio, dalyvius vertino autoritetinga tarptautinė vertinimo komisija.
ELTA primena, kad šiemet Lietuvai atstovaujančių jaunųjų mokslininkų darbai atrinkti iš 100 konkurso nacionaliniam etapui pateiktų darbų. Nacionalinį konkurso etapą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Nuo 1989 m. Europos Komisijos organizuojamo ES jaunųjų mokslininkų konkurso tikslas - skatinti mokinius kurti mokslines idėjas, formuoti mokslinio mąstymo, tiriamojo darbo įgūdžius. Jame gali dalyvauti 14-20 metų jaunieji mokslininkai.
Lietuva šiame konkurse dalyvauja nuo 1997 metų, jame dalyvavo 19 mūsų šalies atstovų. Per šį laiką, be šių metų nugalėtojų, Lietuva yra laimėjusi 14 prizų: tris prizus yra laimėjusios merginų komandos, 11 - vaikinų.
6 prizus yra laimėjusios merginos, 9 - vaikinai.
Kitas, 2016 metų, ES jaunųjų mokslininkų konkursas vyks Briuselyje.