Pieno produkcijos gamintoja „Pieno žvaigždės“ šiemet išleido specialius pieno „Mū“ pakelius su retų gyvūnų rūšių fotografijomis ir jų problemų aprašymais. Šiuo projektu bendrovė nori prisidėti prie gamtos saugojimo ir žmonių švietimo, tačiau tikina, kad akcija vykdoma be ketinimo dalį surinktų už produkciją lėšų skirti specialiems fondams. Tokias ir panašias akcijas vykdo ne vienas Lietuvos verslas. Reklamos specialistai sutinka, kad iniciatyvos gražios, tačiau atkreipia dėmesį, kad net ir jos skirtos formuoti atitinkamą įmonės įvaizdį.
Nori šviesti vartotoją
Šiuo metu prekybos centruose ant pieno „Mū“ pakelių puikuojasi 10 skirtingų gyvūnų fotografijų su jų problemų aprašymais. „Aprašymuose parašyti pavyzdžiai, kaip žmonės prisideda, kaip sprendžia gyvūnų problemas. Man asmeniškai labai patinka aprašymas apie varles. Jų bijau nuo vaikystės, bet žaviuosi žmonėmis, kurie pavasarį suorganizuoja varlių gelbėjimo akcijas, užtveria judrius kelius, pakeles tinklais, surenka varlytes kibirais, perneša į kitą kelio pusę, kad neatidūs vairuotojai jų nesuvažinėtų. Tokie pavyzdžiai įkvepia. Žmogus, pavasarį turintis kitų darbų, aukoja savo laiką dėl mažos varlytės. Tokie ir panašūs pavyzdžiai ir yra ant mūsų pieno pakuočių“, - vardijo pašnekovė.
Lėšų aukoti neketina
Ji teigė, kad projektą planuojama tęsti neribotą laiką, tačiau tikėtina, kad ateityje atsiras daugiau pieno pakelių su skirtingų gyvūnų ir jų problemų aprašymais.
„Švietėjišką misiją planuojame tęsti, pakelius keisti, ieškoti naujų problemų. Žmonės perskaitys, susipažins, paskui ieškosime, ko nors naujo“, - sakė V. Jokubaitienė.
Reklamos specialistas: įmonės tikra filantropija neužsiima
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas Simonas Barkus sako, kad tokias ir panašias Lietuvos įmonių vykdomas akcijas jam tekę girdėti ir anksčiau. Tiesa, dažniau pasitaiko strategija pristatyti produktą ir dalį lėšų nuo jo pardavimų skirti aukojimui. Iš vykdytų tokių akcijų marketingo specialistas prisiminė „Vilkyškių pieninės“ projektą paremti „Žalgirio“ krepšinio komandą, sportą rėmė ir „Gubernijos“ alaus darykla, prekybos centras „Iki“ vykdė akciją - pirkite maišelį, o mes už surinktas lėšas sodinsime medelius ir t.t.
„Įmonės tikra filantropija neužsiima - filantropais kartais tampa tų įmonių akcininkai, kurie praturtėja iš tų pačių įmonių. Tokia jau pasaulinė praktika - įmonės funkcija nėra užsiimti filantropija, nes šitaip jos tik švaistytų akcininkų pinigus“, - aiškino S. Bartkus.
Jis taip pat pridūrė, kad dar XX a. viduryje vadybos tėvu tituluojamas Peteris Druckeris yra pasakęs, kad įmonės šioje žemėje turi tik dvi misijas - vykdyti marketingą ir daryti inovacijas. Šių tikslų vedinos jos ir imasi įvairių akcijų kilniems darbams atlikti.
Kartais įmonės pasirenka ir kitokią strategiją – nieko neaukoti, tačiau šviesti vartotoją. Tokiomis iniciatyvomis, pasak S. Bartkaus, vartotojams taip pat perduodama tam tikra žinutė apie pačią įmonę: „Informacijos apie gyvūnų problemas publikavimas edukuoja vartotojus, tačiau tuo pat metu komunikuoja apie gamintojo ekologiškumą, natūralumą ir atsakingumą“.
Gamtosaugininkas: jeigu verslas kažką daro ne tik dėl komercijos, tai yra sveikintina
Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas GRYNAS.lt teigė, kad jų fondui ne kartą teko bendrauti su verslininkais, norinčiais kažką gero padaryti gamtai ir tikino manantis, kad verslo iniciatyvumas prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo didėja.
„Populiarėja verslo dalyvavimas socialiai atsakingose programose. Pažangus verslas nori save identifikuoti, pasidalinti su visuomene tam tikromis uždirbtomis vertybėmis, atiduoti tam tikrą grąžą visuomenei“, - sakė E. Greimas.
Anot jo, taip vadinamas ekologizavimas šiuo metu tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje yra labai išpopuliarėjęs. Visoms verslo šakoms būti ekologišku, švariu, nežalingu aplinkai yra dalis jų marketingo strategijos.
„Pirkėjo pasąmonėje, matyt, jeigu įmonė yra ekologiška, jos veikla matoma kaip nedaranti neigiamo poveikio aplinkai, dėl to pirkėjas labiau renkasi jų gaminamą produktą. Jeigu marketinginiai elementai suderinami su realiu ekologizavimu, manau, kad tai yra teigiamas dalykas. Pavyzdžiui, jeigu įmonė naudoja švaresnes medžiagas, kurios yra sertifikuotos aplinkosaugine prasme ir po to prirašo prie produkto, kad naudojamos ekologiškos medžiagos – jeigu nemeluojama visuomenei ir pirkėjui, tai yra teigiamas dalykas. Suderinami du interesai: aplinkos švarinimas ir komercinis aspektas“.
Anot E. Greimo, pasaulyje pastebima ir dar kita tendencija. Verslas suvokia, kad jo veikla daro neigiamą poveikį aplinkai ir dėl to norima bent jau dalinai kompensuoti daromą žalą.
„Įmonėms turėtų būti sudarytas ilgas sąrašas formų, kaip galima atlikti kompensaciją biologinei įvairovei ir jos galėtų pasirinkti būdus, kurie jiems atrodo palankiausi. Būdų yra labai daug. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse verslas skatinamas sumokėti į tam tikrą biologinės įvairovės centralizuotą fondą ir tada to fondo administratorius sprendžia, kaip geriau išleisti surinktus pinigus. Yra ir kiti būdai. Pavyzdžiui, kai įmonės pačios nori kažką daryti ir pamatyti savo darbo rezultatus. Spektras kompensacinių formų yra labai platus. Mano požiūriu, visi būdai yra geri, jeigu jie duoda efektą gamtai ir aplinkai. Jeigu tai yra tik marketingo dalis, tik reklama – tada liūdna, bet jeigu yra realus efektas, tai yra sveikintinas dalykas“.